Lietuva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Lietuva (reikšmės).

Lietuvos Respublika (Lietuva) yra Europos valstybė Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje.

Ribojasi su šiomis valstybėmis:

• Latvija (sausumos sienos ilgis – 588 km, jūros siena – 22 km),
• Baltarusija (sienos ilgis – 677 km),
• Lenkija (sienos ilgis – 104 km),
• Rusija (Kaliningrado sritis) (sausumos sienos ilgis – 255 km, Kuršių mariomis – 18 km, jūra – 22 km).

Baltijos jūros pakrantės ilgis – 90 km. Bendras Lietuvos sienos ilgis – 1732 km.

Turinys 1 Istorija 2 Pavadinimo kilmė 3 Politinė sistema 4 Administracinis suskirstymas 5 Geografija 5.1 Kraštovaizdis 5.2 Didžiausi atstumai 5.3 Upės 5.4 Ežerai 5.5 Lietuvos reljefas 5.5.1 Kalvos 5.6 Miškai 5.7 Miestai 6 Ekonomika 6.1 Užimtumas 6.2 Užsienio prekyba 7 Gyventojai 8 Klimatas 8.1 Temperatūrų rekordai 9 Kultūra 10 Kita Informacija 10.1 Įdomūs faktai 11 Šaltiniai 12 Nuorodos

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Lietuvos istorija

Pirmieji gyventojai Lietuvos teritorijoje atsirado XI-IX tūkstm. pr. m. e. Lietuvos vardas rašytiniuose šaltiniuose (Kvedlinburgo analuose, žr. Brunonas Kverfurtietis) pirmą kartą paminėtas 1009 metų vasario 14 dieną. IX(?)-XII a. dab. Lietuvos teritorijoje gyvavusių kelių skirtingų baltų genčių sukurtų kunigaikštysčių jungimasis į vieną konfederacinę ar federacinę Lietuvos valstybę prasidėjo greičiausiai dar X a., o baigėsi XII a. II pusėje arba (anot vyraujančios istoriografinės koncepcijos) XIII a. II ketvirtyje, tada hipotetinės Lietuvos žemės ar Lietuvos kunigaikštystės pagrindu susikūrus LDK.

XIII-XIV a. LDK išaugo į galingą karinę valstybę, nuo XIV a. II pusės iki XV a. pab. apėmusią visą pietvakarinę Rytų Europos dalį. 1386 m. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai tapus ir Lenkijos karaliumi, 1387 m. Lietuva buvo pakrikštyta ir ilgainiui virto ryčiausia katalikiškosios Europos šalimi.

Liublino unijos (1569 m.) aktu Lietuvos ir Lenkijos personalinė unija buvo pertvarkyta į šių valstybių konfederaciją – vad. Abiejų Tautų Respubliką, turėjusią ne tik bendrą valdovą, bet jau ir bendrą Seimą.

Po 1795 m. įvykusio trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo didžiąją dab. Lietuvos dalį aneksavo Rusija.

1918 m. vasario 16 d. paskelbta apie Lietuvos valstybės atkūrimą; atkurtoji valstybė deklaravo sieksianti nustatyti savo būsimas sienas remdamasi etnografiniu principu. 1918 m. bandyta atkurti Lietuvoje monarchiją (žr. Mindaugas II), tačiau tų metų lapkritį galutinai apsispręsta dėl respublikos. Respublika Lietuvą paskelbė 1920 m. gegužę susirinkęs Steigiamasis Seimas.

1919 m. Lietuva kariavo su dalį jos teritorijos užėmusiais bolševikais ir bermontininkais, 1919-1920 m. vyko Lietuvos ir Lenkijos ginkluotas konfliktas dėl Lenkijos okupuotų Vilniaus bei Suvalkų kraštų.

1940 m. birželį Lietuvą okupavo ir netrukus aneksavo Sovietų Sąjunga; 1944 m. liepos–spalio mėn., tada pasibaigus 1941 m. birželio–liepos mėn. prasidėjusiai Lietuvos hitlerinei okupacijai, TSRS Lietuvą okupavo antrą kartą.

1986 m. Sovietų Sąjungoje prasidėjus viešumo (glasnost) politikai, 1988 m. Lietuvoje susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, netrukus ėmęs siekti šalies nepriklausomybės. Apie Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimą buvo paskelbta 1990 m. kovo 11 d. (Lietuva buvo pirmoji sovietinė respublika, paskelbusi atsiskirianti nuo Sovietų Sąjungos).

1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją.

1992 m. spalio 25 d. LR piliečių referendume priimta šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Pirmuoju Prezidentu po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, 1993 m. vasario 14 d. tiesioginių visuotinių rinkimų metu, buvo išrinktas Algirdas Brazauskas.

Nuo 2004 m. kovo 29 d. Lietuva priklauso NATO blokui.

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva yra visateisė Europos Sąjungos narė.

Pavadinimo kilmė

Lietuvos (Lituae) vardas pirmą kartą paminėtas Kvedlinburgo analų 1009 m. kovo 9 d. įraše apie šv. Brunono žūtį. Tų pačių žinių (tik neminėdamas Lietuvos vardo) Titmaras Mezeburgietis datuoja 1009 m. vasario 14 d. Pastaroji data patikimesnė nes Titmaras buvo Brunono giminaitis ir bendramokslis , bendravo su jo tėvu ir greičiausiai būtent jis parašė neišlikusią „Brunono darbų knygą“.

Kadangi Lietuvos vardas į šaltinius pateko tarpininkaujant slavams (greičiausiai lenkams), nulėmė ir tą formą,kuria jis buvo užrašytas - Lituae. Tai kilmininko linksnis, o vardininkas būtų Litua.

Lietuvos vardo kilmė buvo išvedinėjama iš upelio pavadinimo Lietauka. Šis pavadinimas buvo patvirtintas apklausus vietos gyventojus lietuvius, kurių Lietavos pakrantėse tikrai daug nėra. Prie pat upelio esančiame Pereloze, bažnytkaimyje įsikūrusi rusų sentikių bendruomenė, kurios įtakoje ir išplito forma Letauka. Tačiau reikia pastebėti, kad Lietavos upelis neilgas (11km), prie jo nėra jokių archeologijos paminklų, ir vargu ar galėjo kas ten būti nes vietovė buvo pelkėta. Sunku būtų paaiškinti kodėl Lietuvos vardas būtų kilęs būtent nuo šio upelio taigi šitą išvedžiojimą mokslininkai dažiausiai atmeta.

Simas Karaliūnas pasiūlė originalią hipotezę analizę, pagal kurią Lietuvos vardas siejamas su vokiečių kalbos žodžiu leiten (vesti, vadovauti. Šis žodis laikomas indoeuropiečių prokalbės veldiniu, kuris anksčiau galėjęs būti ir lietuvių kalboje. Lietuvos vardas esą iš pradžių reiškęs kariauną, ir tai patvirtinantys istoriniai šaltiniai.

Artūras Dubonis istoriniais duomenimis pagrindė teiginį, kad pirminių lietuvių etnonimo forma buvo leitis. Kad šaknis liet- kilusi iš leit -, kalbininkams buvo žinoma ir anksčiau. A. Dubonis įrodė, kad leičiais lietuviai dar buvo vadinami kai kuriuose XIV-XV a. šaltiniuose, o XV-XVI a. davė vardą specifiniam LDK valstiečių sluoksniui. Ypač iškalbingas Vroclovas miesto tarybos nario Jono Steinkellerio 1429 m. pranešimas iš Lucko suvažiavimo, kuriame kalbama apie Vytauto ketinimą karūnuotis leičių karaliumi (konyng der Leytten).

Egzistuoja ir daugiau Lietuvos vardo kilmių hipotezių.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Lietuvos politinė sistema

Lietuvos Respublika yra daugiapartinė parlamentinė demokratija. Valdymo sistema: parlamentinė respublika.

Valstybės vadovas – prezidentas, renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkerių metų kadencijai. Prezidentas skiria ministrą pirmininką (tvirtina Seimas), ministro pirmininko teikimu skiria ministrus, yra vyriausiasis karinių pajėgų vadas, taip pat skiria visų teismų, įskaitant Konstitucinį teismą, teisėjus. Prezidentas formuoja Lietuvos užsienio politiką.

Įstatymų leidžiamoji valdžia: Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienerių rūmų Lietuvos parlamento (Seimo) rankose. 141 Seimo narys renkamas ketveriems metams, pusė (71) tiesiogiai, kiti 70 pagal partijų sąrašus (proporcine rinkimų sistema). Tik daugiau nei 5 % surinkęs partinis sąrašas gauna vietas Seime.

Vykdomoji valdžia: Vyriausybė (vadovauja Ministras Pirmininkas).

Nariai į savivaldybių tarybas renkami tiesiogiai, merą renka taryba. Užtikrinimui, kad apskrityje būtų laikomasi konstitucijos bei įstatymų, vyriausybė skiria kiekvienos apskrities viršininką.

Rinkimų teisę turi visi piliečiai, sulaukę 18 m. amžiaus. Į Seimą gali būti renkami piliečiai nuo 25 m. amžiaus.

Administracinis suskirstymas

Plačiau: Lietuvos administracinis suskirstymas, Lietuvos apskritys Lietuvos teritorija suskirstyta į 10 apskričių. Apskritis sudaro 60 savivaldybių – 9 miestų, 43 rajonų ir 8 naujai sudarytos 2001 metais. Savivaldybės suskaidytos į 546 seniūnijas.

Apskritys:

1. Alytaus apskritis
2. Kauno apskritis
3. Klaipėdos apskritis
4. Marijampolės apskritis
5. Panevėžio apskritis
6. Šiaulių apskritis
7. Tauragės apskritis
8. Telšių apskritis
9. Utenos apskritis
10. Vilniaus apskritis

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Lietuvos geografija

Laukai ir pievos užima 57 proc., miškai ir krūmai – 30 %, pelkės – 3 %, vidaus vandenys – 4 %, kitos žemės – 6 % teritorijos.

Lietuvoje klimatas yra vidutiniškai šiltas vidutinių platumų, iš jūrinio pereinantis į žemyninį.

Kraštovaizdis

Lietuvos kraštovaizdžio tipai:

• molingosios lygumos – 55,2 proc.
• kalvotos moreninės aukštumos – 21,2 proc.
• smėlingosios lygumos – 17,8 proc.
• upių slėniai – 3,6 proc.
• pajūrio lygumos – 2,2 proc.

Didžiausi atstumai

Iš rytų į vakarus – 373 km, iš šiaurės į pietus – 276 km.

Upės

Ilgiausios Lietuvos upės:

1. Nemunas – 937 km (Lietuvos teritorijoje 475 km),
2. Neris – 510 km (234 km),
3. Venta – 343 km (161 km),
4. Šešupė – 298 km (209 km),
5. Mūša (Lielupė) – 284 km (133 km).

Bendras upių ir kanalų vagų ilgis Lietuvoje – 76 800 km.

Ežerai

Didžiausi Lietuvos ežerai:

1. Drūkšiai – 44,8 km²
2. Dysnai – 24,0 km²
3. Dusia – 23,3 km²
4. Sartai – 13,4 km²
5. Luodis – 12,9 km²

Lietuvos reljefas

Reljefą sudaro:

• Pajūrio žemuma,
• Žemaičių aukštuma,
• Ventos vidurio žemuma,
• Sūduvos aukštuma,
• Dzūkų aukštuma,
• Aukštaičių aukštuma,
• Pietryčių lyguma,
• dalis Švenčionių-Naročiaus ir Ašmenos aukštumų.

Kalvos

Aukščiausių kalvų absoliutūs aukščiai:

1. Aukštasis kalnas – 293,8 m
2. Juozapinė – 293,6 m
3. Kruopinė – 293,4 m
4. Nevaišiai – 288,9 m
5. Būdakalnis (Ažušilis) – 284,8 m

Miškai

Didžiausi Lietuvos miškų masyvai:

• Dainavos giria (Druskininkų-Varėnos miškai) – 1450 km²
• Labanoro-Pabradės giria – 911 km²
• Kazlų Rūdos miškai – 587 km²
• Karšuvos giria (Smalininkų-Viešvilės miškai) – 427 km²
• Rūdninkų miškai – 375 km²

Miškų plotų pasiskirstymas pagal vyraujančias medžių rūšis (procentais):

• pušynai – 37,6
• eglynai – 24,0
• beržynai – 19,5
• baltalksnynai – 5,6
• juodalksnynai – 5,6
• uosynai – 2,7
• drebulynai – 2,6
• ąžuolynai – 1,8
• kiti – 0,6

Miestai

Pagrindinis straipsnis: Lietuvos miestai

Didžiausi Lietuvos miestai 2006 m. duomenimis:

1. Vilnius – 541 824 gyv.
2. Kaunas – 356 701 gyv. (2007m liepos 1d suvestinė)
3. Klaipėda – 187 316 gyv.
4. Šiauliai – 133 833 gyv.
5. Panevėžys – 115 315 gyv.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Lietuvos ekonomika

• 2005 metais BVP dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui per metus, lyginant su 2004 metais padidėjo 7,6 % ir siekė 6040 eurų. 2006 metais Lietuvos BVP išaugo 7,4 % ir sudarė 81,554 mlrd. litų.

• 2003 metais Lietuvos ekonomikos augimas buvo pats sparčiausias rytų Europoje – BVP, palyginus su 2002 m., išaugo 9,7 % ir sudarė 16,27 mlrd. eurų veikusiomis kainomis. BVP dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui per metus, siekė 4 711 eurų. ^[2]
• 2005 m. gruodžio mėn. infliacija, lyginant su 2004 m. gruodžiu, sudarė 3,0 %. 2005 m. vidutinė metinė infliacija lyginant su 2004 m. sudarė 2,7 %.
• Tiesioginės užsienio investicijos 2004 m. liepos 1 d. sudarė 4,25 mlrd. eurų ir, palyginus su 2003 m. liepos 1 d., padidėjo 4,9 %. Vienam Lietuvos gyventojui teko 1 234 eurų tiesioginių užsienio investicijų.
• Pagrindinės šalys investuotojos – Danija, Švedija, Vokietija, Estija, JAV ir Suomija. Daugiau kaip 60 % visų tiesioginių investicijų į Lietuvą sulaukiama iš ES-15 šalių. 2003 m., lyginant su 2002 m., tiesioginės užsienio investicijos iš ES-15 šalių padidėjo 10 %, iki 2,5 mlrd. eurų.
• 2004 metais į Lietuvą daugiausia investavo:
  • Danija 15,2 %
  • Švedija 15,0 %
  • Vokietija 11,4 %
  • Rusija 8,4 %
  • Suomija 7,8 %

• Valstybės skola 2004 m. pradžioje siekė 3,8 mlrd. eurų. Užsienio skola sudarė 2,18 mlrd. eurų arba 57 % visos valstybės skolos. Užsienio skola 2003 m. sudarė 13,5 % BVP.
• Lietuvos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingas A, trumpalaikio – A-1. Reitingų perspektyva teigiama.

Užimtumas

Statistikos departamento tyrimo duomenimis 2006 m. I ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 6,4 %^[3]. Aukščiausias nedarbo lygis antrąjį 2005 m. ketvirtį buvo Panevėžio apskrityje – 11,6 %, Šiaulių – 9,7 %, Vilniaus – 9,4 %, žemiausias nedarbo lygis buvo Marijampolės – 3,3 % ir Tauragės apskrityse – 6,5 %.

Užsienio prekyba

2004 m. eksportas sudarė 25 819 mln. Lt, importas – 34 384 mln. Lt.

2005 metų pirmąjį pusmetį daugiausiai eksportuota į:

• Rusija 10,8 %
• Vokietija 9,5 %
• Latvija 9,1 %
• Prancūzija 7,4 %
• Estija 5,9 %
• Švedija 5,0 %
• Lenkija 5,0 %
• Jungtinė Karalystė 4,8 %
• JAV 4,7 %
• Danija 4,6 %

2003 metais daugiausiai importuota iš:

• Rusija 22,1 %
• Vokietija 16,1 %
• Lenkija 5,2 %
• Italija 4,3 %
• Prancūzija 4,2 %
• Švedija 3,5 %
• Jungtinė Karalystė 3,3 %
• Kinija 3,1 %
• JAV 3,0 %

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Lietuvos gyventojai

68,5 % žmonių gyvena miestuose. Vidutinis amžius – 37,4 metų (moterų – 40,1; vyrų – 34,8). Apie 99,6 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi.

Tautinė Lietuvos gyventojų sudėtis (2001):

• lietuviai – 83,45 %
• lenkai – 6,74 %
• rusai – 6,31 %
• baltarusiai – 1,1 %
• kiti – 2,27 %

Pagal religiją 79 % gyventojų – katalikai, 4,07 % – stačiatikiai (pravoslavai), 14,86 % – netikintys^[4].

Klimatas

Pagrindinis straipsnis - Lietuvos klimatas

Lietuva yra vėsiojo vidutinio klimato zonoje, su vidutinio šiltumo vasaromis, bei vidutinio šaltumo žiemomis. Vidutinė Liepos mėnesio temperatūra yra apie 17°C, o žiemą apie -5°C, o intervalas tarp temperatūrų yra apie 20°C. Būta Lietuvoje labai karštų vasarų, kai oras sušildavo iki 30°C, ir taip pat ir labai šaltų žiemų, kai oras atšaldavo iki -20°C, o naktimis ir iki -30°C. Daugiausiai kritulių iškrenta vasarą (iki 50% metinio kritulių kiekio), dėl netikėtų audrų, škvalų, perkūnijų ir lietaus. Mažiau kritulių tenka rudeniui, žiemai ir pavasariui. Mažiausiai kritulių tenka pavasariui, nes dažniausiai vyrauja anticiklonai

Temperatūrų rekordai

Čia pateikiami Lietuvos temperatūrų rekordai^[5]

Lietuvos temperatūrų rekordai (°C)

Mėnesis

Sau

Vas

Kov

Bal

Geg

Bir

Lie

Rug

Rug

Spa

Lap

Gru

Karščio rekordai

+12,6

+16,5

+21,8

+28,8

+34

+35

+37,5

+36

+32

+26

+18

+15,6

Šalčio rekordai

-40,5

-42,9

-37,5

-23,0°C

-6,8

-2,8

+0,9°C

-2,9

-6,3

-19,5

-23°C

-34

Kultūra

• Lietuvių liaudies muzika
• Kinas Lietuvoje

Kita Informacija

• Lietuvos transportas
• Lietuvos ginkluotosios pajėgos
• Lietuvos tarptautiniai santykiai
• Lietuvos šventės
• Lietuvos etnografiniai regionai
• Lietuviška virtuvė
• Lietuvos švyturiai

Įdomūs faktai

Įdomūs statistiniai faktai^[6]:

• Lietuva užima pirmą vietą pasaulyje pagal atominės energijos panaudojimą (77,7 % visos elektros energijos).
• Lietuva užima pirmą vietą pasaulyje pagal pinigus, skirtus vieno moksleivio mokslui.
• Lietuvoje yra didžiausia pasaulyje profesionalių moterų dalis (70 %).
• Lietuva užima pirmą vietą Europoje pagal savižudybių skaičių, pirmą vietą pasaulyje – pagal savižudybių skaičių tarp vyrų.
• 2003 metais Lietuvoje vienai moteriai teko 0,88 vyro.

Šaltiniai

1. ↑ www.bernardinai.lt: Lietuvoje gyvena 3 mln. 382 tūkst. 41 gyventojas
2. ↑ Lietuvos statistikos departamento pranešimas spaudai, 2006-09-29
3. ↑ Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas (tyrimo duomenys) (2006 m. katalogas). ISSN 1648-5386.
4. ↑ 2001 m. gyventojų ir būstų surašymas
5. ↑ www.meteo.lt: Lietuvos klimato rekordai
6. ↑ Nationmaster.com

Nuorodos

Sužinok daugiau kituose Vikimedijos projektuose
	Puslapis projekte Vikiteka: Lietuva
	Puslapis projekte Vikižodynas: Lietuva
	Puslapis projekte Vikicitatos: Lietuva

• Lietuvos žemėlapiai Vikipedijoje
• Vaizdas iš palydovo
• Kultūros paveldas Lietuvoje