Nemunas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Nemunas | |
|---|---|
 |
|
| Ilgis | 937 km |
| Baseino plotas | 98 200 km² |
| Vidutinis debitas | 540 m³/s |
| Ištakos | Minsko sritis |
| Žiotys | Kuršių marios |
| Šalys | Baltarusija, Lietuva, Rusija |
Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė. Jo ilgis iš viso yra 937 km, Lietuvos teritorijoje teka 359 km. Likusioji dalis – 116 km – Lietuvos siena su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.
Nemuno baseino plotas 98 200 km², iš jų 46 600 km² yra Lietuvoje (užima 72% Lietuvos teritorijos). Nemunas prasideda Baltarusijoje, 45 km į pietus nuo Minsko ir įteka į Kuršių marias. Nemuno gylis iki 5 m, vagos plotis iki 500 m. Srovės greitis 1–2 m/s. Didžiausias vidutinis debitas prie Pagėgių – 630 m³/s. Per metus į Baltijos jūrą Nemunu nuteka vidutiniškai 21,6 km³ vandens.
Į Nemuną įteka apie 180 intakų, didžiausi jų:
- dešinieji - Usa, Sula, Katra, Merkys, Verknė, Strėva, Neris, Nevėžis, Dubysa, Mituva, Jūra, Gėgė, Minija
- kairieji - Ščara, Baltoji Ančia, Dovinė, Jiesia, Šešupė
Ties Kaunu Nemunas yra užtvenktas. Užtvankoje pastatyta Kauno hidroelektrinė. Aukščiau jos susidaręs tvenkinys yra didžiausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys, vadinamas Kauno mariomis.
[taisyti] Potvynis Lietuvoje
Kiekvieną pavasarį, pasibaigiant žiemai, Pamario krašte Nemunas išsilieja iš krantų, apsemdamas nemažas teritorijas. Potvynis apsemia per 50 km kelių. Pavasario potvynis yra tik šiam kraštui būdingas reiškinys. Šilutės rajone potvynis paprastai apsemia 14000 hektarų teritoriją. Kartais potvynis užlieja didesnius pievų plotus ir atskiria gyventojus nuo civilizacijos. Pamario krašte pavasarį, retsykiais rudenį ar žiemą, potvyniai yra įprastas Pamario krašto vaizdas. Tokio dažno potvynio pagrindinės priežastys yra dvi - gan gausūs krituliai, antroji jau nuo tarybinių laikų negilinamas Nemunas, kuris nebesugeba praleisti tokio vandens kiekio ir šis liejasi į pievas, semia kelius ir sodybas.
2007 m. vasario 2 d. potvynis buvo užsėmes 10000 hektarų teritorijos. Po vandeniu buvo apsemta 54 km kelių. 9 kaimai ir 58 sodybos buvo atskirtos nuo išorinio pasaulio.
[taisyti] Šilutės - Rusnės kelias
Dažniausiai potvynio vanduo užlieja 340 metrų ilgio Šilutės - Rusnės kelią. Apsemiamas gylis būna nievienodas dėl pagrindinių priežasčių; kritulių ir ledo tirpimo. Kai ant kelio būna užliejama 25 cm gylio vandens, tada pradedama kelti automobilius per apsemtą kelio ruožą. Tada tokio gylio automobiliai nebeįveikia. Automobiliai keliami nedideliais tralais, į Rusnę važiuoja specialusis autobusas.
1997 m. ant šio kelio vanduo buvo peržengęs 1,4 m gylį. Tada susisiekimas su Rusne buvo išvis neįmanomas. Po vandeniu likę didžiuliai apsemti laukai su sodybomis.
Šalia užliejamo kelio yra planuojama pastatyti estakadą. Estakada pagerintų susisiekimą su Rusne potvynio metu. Planuojama statybų data yra 2008 m. Estakadą planuojama pastatyti per 2 metus. Šiam projektui daug dėmesio skiria Šilutė ir Susisiekimo ministerija.
[taisyti] Nuorodos
 Nemunas ties Balbieriškiu netoli Alytaus |
 Nemuno vaizdas nuo Vytauto kalno Birštone |
