Baltijos jūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Baltijos jūra
Baltijos jūra ties Palanga
Baltijos jūros žemėlapis
Vandenyno baseinas	Atlanto vandenyno
Plotas	377 000 km²
Tipas	uždara
Didžiausias gylis	459 m
Įteka	Nemunas, Vysla, Neva, Oderis, Dauguva

Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino jūra, esanti Europos šiaurės rytuose. Skandinavų, vokiečių, suomių ji vadinama Rytų jūra, o estiškai - Vakarų Jūra.

Iš vienos pusės ją supa Skandinavijos pusiasalis, iš kitos – Rytų ir Centrinės Europos šalys ir Danijos salos.

Baltijos jūra iš kosmoso žiemą

Šiauriausias taškas yra netoli poliarinio rato (65°40' š.pl.), piečiausias – Vismaro apylinkėse (53°45' š.pl.), labiausiai į vakarus nutolęs taškas yra netoli Flensburgo (9°10' r.il.), ryčiausias – Sankt-Peterburgo apylinkėse (30°15' r.il.).

Plotas: 412 tūkst. km². Gylis: vidutinis – 56 m, didžiausias – 463 m. (Landsorto įduba).

Baltijos jūros vanduo yra apysūris. Druskingumas ties Danijos sąsiauriu siekia 30-32 g/l. Kai kuriose uždarose Baltijos jūros lagūnose vanduo išvis gėlas.

Turinys

1 Jūros susiformavimas
2 Besiribojančios valstybės
3 Ištekliai
4 Baltijos krantai
5 Baltijos jūros geografiniai objektai
6 Baltijos jūros pavadinimai istorijoje
7 Svarbesni Baltijos jūros uostai
8 Lietuvos miestai ir gyvenvietės prie Baltijos jūros
9 Galerija
10 Nuorodos
11 Šaltiniai

[taisyti] Jūros susiformavimas

Baltijos jūra yra jauna jūra, susiformavusi po paskutinio ledynmečio. Išskiriamos šios Baltijos jūros formavimosi stadijos:

Baltijos ledyninis ežeras,
Joldijos jūra,
Anciliaus ežeras,
Litorinos jūra,
Post-Litorinos jūra (dabartinė).

Dėl ledyno slėgio Baltijos regionas nugrimzdo. Pasibaigus ledynmečiui, Baltija dėl izostazinių jėgų kyla. Baltijos jūra taip ir formavosi, tapdama tai uždaru vandens telkiniu, tai turinčiu ryšį su Atlanto vandenynu.

[taisyti] Besiribojančios valstybės

Su Baltijos jūra ribojasi šios valstybės:

[taisyti] Ištekliai

Baltijos jūroje nedideliais kiekiais išgaunama nafta, pakrantėje (Kaliningrado srityje) kasamas gintaras, išvystyta žvejyba.

[taisyti] Baltijos krantai

Baltijos jūroje vyrauja tokie krantai:

Šcherinis krantas - pietvakarių Suomija,
Klifinis (abrazinis) krantas - šiaurinė Estija, pietinė Baltijos pakrantė,
Lėkštasis (akumuliacinis) krantas - daugumoje Baltijos krantų,
Lagūninis krantas - pietvakarių Lietuva, Kaliningrado sritis, šiaurėsLenkija,
Išlygintasis krantas - šiaurės vakarų Lenkija,
Fjardinis krantas - šiauryčių Vokietija, pietryčių Danija, vakarų Suomija.

[taisyti] Baltijos jūros geografiniai objektai

[taisyti] Jūros dalys

Archipelago jūra
Väinameri

[taisyti] Jūros įlankos

Botnijos įlanka (Suomija, Švedija)
Suomijos įlanka (Estija, Suomija, Rusija)
Matsalu įlanka (Estija)
Kuršių marios (Lietuva, Rusija)
Pernu įlanka (Estija)
Rygos įlanka (Latvija)
Vyslos įlanka (Lenkija, Rusija)
Gdansko įlanka (Lenkija)
Ščecino įlanka (Lenkija, Vokietija)
Greifsvaldo įlanka (Vokietija)
Meklenburgo įlanka (Vokietija)
Kylio įlanka (Danija, Vokietija)
Fakso įlanka (Danija)
Kego įlanka (Danija)
Hanebuktenas (Švedija)

[taisyti] Didžiausios Baltijos salos ir archipelagai

Gotlando sala

Alandų salos, (Suomija, autonomija)
Bornholmas (Danija)
Gotlandas (Švedija)
Hailuotas (Suomija)
Hijuma (Estija)
Elandas, Öland (Švedija)
Riugenas (Vokietija)
Sarema (Estija)
Stokholmo archipelagas (Švedija)
Uzedomas arba Uznamas (Vokietija, Lenkija)
Valo salynas (Suomija)
Volinas (Lenkija)

Kai kurie šaltiniai Baltijos jūrai taip pat priskiria Zelandijos salą. Tokiu atveju ji yra pati didžiausia sala šioje jūroje.

[taisyti] Nerijos

Baltijos jūroje yra trys nerijos:

Kuršių nerija iš kosmoso

[taisyti] Baltijos jūros pavadinimai istorijoje

Romėnų laikais ji buvo žinoma kaip „Mare Suebicum“ (Svebų jūra) ir Sarmatų vandenynas.
Oceanus Sarmaticum – Sarmatų vandenynas ji vadinama kartografo Klaudijaus Ptolomėjaus žemėlapiuose nuo II a. iki pat XVII a.
Istorikas Jordanas savo veikale Getika ją vadina Germanų jūra (551 m.), tuo vardu ji kartais vadinama iki XVII a.
Vikingų laikais skandinavai ją vadindavo „Austmarr“ (Rytų jūra). Saksas Gramatikas Gesta Danorum veikale mini ir senesnį pavadinimą Gandvik.
„Maris Baltici“ arba Baltijos jūra – pavadinimas pradėtas naudoti tik apie XVII a. Su laiku kiti pavadinimai išnyko.