Gotlandas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gotlandas – antra pagal dydį Baltijos jūros sala, 84 km į rytus nuo Skandinavijos pusiasalio. Priklauso Švedijai. Plotas 2 960 km², ilgis 125 km, didž. plotis 50 km). Su gretimomis mažomis salomis (Fårö ir kt.) sudaro Gotlando leną (plotas 3 140 km²). 2004 m. duomenimis saloje gyveno 57 700 gyventojų. Administracinis centras – Visbis (jo ist. senamiestis – Pasaulio paveldo paminklas). Krantai statūs (ypač. š. vakaruose; aukštis 70-80 m). Paviršiaus didž. aukštis 83 m. Sala susidariusi iš silūro klinties, mergelio, smiltainio. Paviršiuje moreninės nuogulos ir jūrinės nuosėdos. Karsto reiškiniai (Lumelundos urvų sistema, ilgis ~4 km). Eglynai, viržynai. Yra ežerų (didžiausias – Bästeträsko ež.). Durpynai. Žemdirbystė (auginama rugiai, avižos, bulvės, daržovės), gėlininkystė (rožės), galvijininkystė, avininkystė. Cemento, maisto pramonė. Žvejyba. Turizmas.
[taisyti] Istorija
Manoma, žmonės Gotlande apsigyveno 6 t-metyje pr. m. e., ilgainiui įsigalėjo germanų kilmės gyventojai. Jau bronzos amžiuje Gotlandas tapo svarbiu mainų prekybos kelio palei Baltijos jūros pakrantes punktu.
