Suomių kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Suomių kalba (suomi) |
|
|---|---|
| Kalbama: | Suomijoje, Estijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Rusijoje (Karelijoje) |
| Kalbančiųjų skaičius: | 6 mln. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | ? |
| Kilmė: |
Finougrų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba: | Suomijoje, Europos Sąjungoje |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1: | fi |
| ISO 639-2: | fin |
| ISO 639-3: | nenurodyta |
Suomių kalba (suomiškai – suomi) – kalba, kuria kalba dauguma Suomijos gyventojų ir etniniai suomiai, gyvenantys už Suomijos ribų. Tai yra ir oficiali Suomijos kalba, ir oficiali mažumos kalba Švedijoje.
Suomių kalba priklauso fino-ugrų kalbų šeimai ir priskiriama agliutinacinėms kalboms.
Suomių kalba šnekama Suomijoje (išskyrus švediškąją kalbos sritį ir Enare bei Utsjoki sritis, kur kalbama dar ir samių kalba), Finnmarkeno provincijoje Norvegijoje, šiaurės rytų Norrbotteno provincijoje Švedijoje, Sankt Peterburgo srityje bei pavienėse teritorijose Sibire ir Šiaurės Amerikoje. Iš viso suomiškai kalba apie 3,5 milijonų žmonių. Suomiai patys save vadina suomalaiset (suomalainen, suo – pelkė, maa – kraštas), o savo kalbą suomi.
Populiari nuomonė, kad šią kalba išmokti labai sunku, bet taip yra greičiausiai dėl to, kad bemaž viso aplinkinės tautos, išskyrus estus, kalba indoeuriopiečių šeimos kalbomis, kurių struktūra labai skiriasi nuo suomių kalbos.
Suomių rašomosios kalbos kūrėju laikomas vyskupas Mikael Agricola (1508-57 m.).
[taisyti] Fonetika
Balsiai: a, e, i, o, u, ä, y, ö. Ilgieji balsiai žymimi dvigubu balsio ženklu.
Tvirtagaliai dvibalsiai: ie, uo, yö (kilę iš ilgųjų e, o, ö).
Tvirtapradžiai dvibalsiai: au, äy, ei ir kt. (iš viso 14).
Balsių harmonija: a, o, u negali būti tame pačiame žodyje su y, ä, ö.
Priebalsiai: d, h, j, k, 1, m, b, p, r, s, t, v. Šiuolaikinėje bendrinėje kalboje žodis negali prasidėti ar pasibaigti daugiau kaip vienu priebalsiu, o žodžio viduryje retai pasitaiko trys priebalsiai po vienas kito.
Žodžio kirtis: pirmajame skiemenyje (dėl ugro-finų įtakos latvių kalbos kirtis tapo fiksuotas pirmajame skiemenyje). Kirtis neįtakoja garso ilgumo.
[taisyti] Morfologija
Gausu linksnių: be vardininko, yra trys vidaus ir trys išorės vietininkai, esyvas, translatyvas, komitatyvas, abesyvas, instruktyvas. Iš visų yra 15 linksnių. Būdvardžiai linksniuojami taip, kaip ir daiktavardžiai, išskyrus komitatyvą. Be gausybės linksnių vartojami ir kai kurie prielinksniai bei polinksniai, kurių dalis yra daiktavardžiai ir linksniuojami, pvz., kylän keskellä (viduryje kaimo), kylän keskeltä (iš kaimo vidurio), keskelle merta (viduryje marių).
Giminių suomių kalba neturi.
Veiksmažodis turi keturias nuosakas, gausu bendraties ir dalyvių formų.
[taisyti] Baltų ir suomių kalbų ryšiai
Suomiai dar ikiistoriais laikais iš baltų perėmė nemažai leksikos, ypač apibūdinančios tuo metu finams naujas realijas: laiva (laivas), keli (kelias), silta (tiltas), ratas (ratas), pirtti (pirtis), seina (siena), rėki (rogės), terva (derva), paimen (piemuo), tarha (daržas), jyvä (javai), herne (žirnis), ruis (rugys), vaha (vaškas), vuota (oda), hihna (šikšna), porsas (paršas), oinas (avinas), vuohi (ožys), metsä (giria, medžiai), kirves (kirvis), Perkele (Šėtonas, Perkūnas), keltainen (geltonas), herhiläinen (širšė), lohi (lašisa), sisar (sesuo), tytär (duktė), harmaa (širmas). Iš viso suomių kalboje yra apie 11 procentų giminingų baltams žodžių. Juos tyrinėjo kalbininkas Algirdas Sabaliauskas.
 |
Šis straipsnis apie kalbotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
