Rusija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rusijos Federacija (Rusija) – didžiausia pagal plotą pasaulyje valstybė, besidriekianti nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno. Rusija ribojasi su (iš vakarų į rytus): Norvegija, Suomija, Estija, Latvija, Baltarusija, Lietuva, Lenkija, Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanu, Kazachstanu, Kinija, Mongolija ir Šiaurės Korėja.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 2.1 Politinės partijos 3 Administracinis suskirstymas 4 Tarptautiniai santykiai ir karinės pajėgos 5 Geografija 6 Ekonomika 7 Demografija 8 Šaltiniai 9 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Rusijos istorija

Pirmoji didelė slavų valstybė regione buvo Kijevo Rusia, susikūrusi apie 850 m. Ši valstybė išsiplėtė apimdama visas rytų slavų žemes, tačiau XII a. suskilo į dalines kunigaikštystes. Susiformavo trys pagrindiniai centrai: Vladimiras, Volynė ir Novgorodas. Šias valstybes labai susilpnino mongolų užkariavimas XIII a. viduryje. Po 1240 m. mongolų žygio visos rusų kunigaikštystės tapo mongolų duoklės mokėtojomis. Tuo pačiu metu rusų kunigaikštystėmis ėmė domėtis ir kitos kaimyninės valstybės: Švedija, Livonija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Livonijos ordino ir švedų puolimą 1242 m. sustabdė Vladimiro didysis kunigaikštis ir Novgorodo valdovas Aleksandras Nevskis.

XIV amžiuje, nors ir mongolų kontroliuojama, sustiprėjo Maskvos kunigaikštystė. Ivanas IV Rūstusis (1533–1584) tapo pirmuoju Rusijos caru, o kunigaikštystė prisijungė Kazanės ir Astrachanės chanatus bei retai gyvenamą Sibirą. Naująją Rusijos imperiją nuo 1613 m. valdė Romanovų dinastija. Dinastijos atstovas Petras I, valdęs nuo 1689 m., sugebėjo dar primityvioje šalyje pritaikyti Vakarų šalių idėjas ir kultūrą, žymiai modernizuodamas šalį. Jis taip pat perkėlė sostinę iš Maskvos į Sankt Peterburgą.

Imperatorienė Jekaterina, valdžiusi 1767-1796 m., sugebėjo Rusijos imperiją paversti lygia jėga didžiausioms Europos valstybėms. Tuo metu prie Rusijos prijungta ir didžioji dalis Lietuvos bei kitos padalintos Abiejų Tautų Respublikos teritorijos.

XX a. pradžią žymi masiniai neramumai bei sukilimai – 1905 m. revoliucija nuslopinta, 1917 vasario revoliucija nuvertė Pirmojo pasaulinio karo susilpnintą caro valdžią, o tų pačių metų Spalio Revoliucija į valdžią atvedė komunistus, 1924 m. sukūrusius naują valstybę Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungą.

XX a. devintame dešimtmetyje žlugus Tarybų Sąjungai, valstybė skilo į 15 nepriklausomų valstybių, iš kurių Rusijos Federacija didžiausia.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Rusijos politinė sistema

Rusija yra prezidentinė federacinė respublika. Valstybės vadovas – Rusijos Federacijos prezidentas, kuris kartu yra Karinių pajėgų vyriausiasis vadas (renkamas 4 metams visuotiniu, slaptu, lygiu ir tiesioginiu balsavimu). Vykdomąją valdžią be prezidento vykdo ministrų kabinetas, vadovaujamas premjero, kurį skiria prezidentas su Dūmos pritarimu.

Įstatymų leidžiamoji valdžia yra dviejų rūmų parlamentas – Federacinis susirinkimas, kuris susideda iš Dūmos ir Federacijos Tarybos. Dūmą sudaro 450 deputatų renkamų visuotiniu tiesioginiu balsavimu 4-iems metams. Visi nariai renkami proporcine sistema pagal partijų sąrašus. Federacijos Tarybą sudaro 178 nariai – po 2 atstovus iš 89 federacijos subjektų.

Rusija yra viena iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos įkūrėjų (1991 gruodžio 8 d.).

[taisyti] Politinės partijos

Dūmos frakcijos

Pavadinimas	Narių skaičius	Narių procentas
Vieninga Rusija	301	66,89 %
Rusijos Federacijos komunistų partija	47	10,44 %
Teisingoji Rusija	40	8,89 %
Liberaldemokratų partija	35	7,78 %
Nepriklausomi nariai	22	4,89 %

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Rusijos federacijos subjektai

Rusijos federacija sudaryta iš 88 lygiateisių federacijos subjektų:

• 21 respublikos
• 8 kraštų
• 47 sričių
• 2 federacinės reikšmės miestų (Maskva, Sankt Peterburgas)
• 1 autonominės srities (Žydų autonominės srities)
• 6 autonominių apygardų

[taisyti] Tarptautiniai santykiai ir karinės pajėgos

Pagrindiniai straipsniai: Rusijos tarptautiniai santykiai, Rusijos karinės pajėgos

Rusija formaliai palaiko diplomatinius santykius su 178 valstybėmis ir 140 ambasadų.^[1] Rusijos užsienio politikos klausimus sprendžia Prezidentas, o vykdo užsienio reikalų ministras.^[2]

Rusija yra G8, Europos Tarybos ir OSCE ir APEC narė, paprastai lyderė regioninėse organizacijose, tokiose kaip NVS, SCO, EurAsEC, CSTO.

Rusijos karines pajėgas sudaro sausumos pajėgos, karinis jūrų laivynas ir oro pajėgos. Dabar šalis turi daugiausia branduolinių ginklų atsargų pasaulyje. ^[3] Subyrėjus SSRS, Rusijos santykiai su NATO atšilo, tačiau ganėtinai nepastovūs.

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Rusijos geografija

Rusijos Federacija nutįsusi per šiaurinę Eurazijos superkontinento dalį. Dėl valstybės dydžio, klimatas įvairiose valstybės dalyse be galo skiriasi.Rytų Europos lygumoje nuo šiaurės į pietus atitinkamai plyti tundra, taiga, mišrieji ir plačialapių miškai, stepės bei pusdykumės. Šalyje net 23 objektai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą^[4].

Rusijos teritorijoje daug ežerų ir kalnų, tarp kurių ir Baikalas, didžiausias gėlavandenis ir giliausias^[5] ežeras pasaulyje.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Rusijos ekonomika

Pagrindinės eksporto prekės: nafta, gamtinės dujos, geležies ir kitų metalų rūda, mediena, akmens anglis, plienas, mašinos. Pagrindinės eksporto šalys: Vokietija, Baltarusija, Kinija, Ukraina, Italija, JAV, Prancūzija. 2004 m. eksporto apimtis (183,2 mlrd. USD) buvo dukart didesnė už importo apimtis (94,8 mlrd. USD). Nafta, dujos, metalų rūdos ir mediena sudaro 80 proc. eksporto, dėl to Rusija yra labai priklausoma nuo pasaulinių žaliavų kainų svyravimo (The World Factbook 2005).

Dėl aukštų žaliavų kainų 2004 m. labai išaugo Rusijos biudžeto pajamos. Biudžeto perviršis pervedamas į Stabilizacijos fondą, buvo išmokėtos visos skolos Tarptautiniam Valiutos Fondui, taip pat pradėtos išmokėti skolos Paryžiaus klubo šalims

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Rusijos demografija

(2004)
Gyventojai pagal amžiaus grupes
0–14 metų	15 % (vyr. 11 064 109; mot. 10 518 595)
15–64 metų	71,3 % (vyr.. 49 534 076; mot. 52 958 107)
virš 64 metų	13,7 % (vyr. 6 177 580; mot. 13 529 871)
Vidutinis gyventojų amžius
bendras	37,9 metų
vyrų	34,7 metų
moterų	40,7 metų
Natūralus gyventojų augimas	-0,25%
Vidutinis gimstamumas	9,63 gimimų/1000 gyv.
Vidutinis mirtingumas	15,17 mirčių/1000 gyv.
Gyventojai pagal lytį
naujagimiai	1,06 vyr./mot.
iki 15 metų	1,05 vyr./mot.
15–64 metų	0,94 vyr./mot.
virš 64 metų	0,46 vyr./mot.
Vidutinė gyvenimo trukmė
bendra	66,39 metų
vyrų	59,91 metų
moterų	73,27 metų

---

[taisyti] Šaltiniai

[taisyti] Nuorodos

Nepriklausomų valstybių sandrauga   taisyti

Armėnija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Gruzija | Kazachstanas | Kirgizstanas | Moldova | Rusija | Tadžikistanas | Turkmėnistanas | Ukraina | Uzbekistanas