Šventoji (gyvenvietė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Šventoji (reikšmės).

Šventoji

Savivaldybė

Kirčiavimas

Vietovardžio kirčiavimas ({{{kirčiuotė}}} kirčiuotė)
Vardininkas:	Šventóji
Kilmininkas:	Šventõsios
Naudininkas:	Šveñtajai
Galininkas:	Šveñtąją
Įnagininkas:	Šventą́ja
Vietininkas:	Šventõjoje

Šventoji – gyvenvietė, nuo 1973 m. administraciškai priklausanti Palangos miestui. Turi seniūnijos statusą. Gyvenvietė išsidėsčiusi Šventosios upės kairiajame krante (per ją nutiesti 3 tiltai), jai įtekant į Baltijos jūrą. Prie jūros stovi 39 m aukščio Šventosios švyturys. Stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčia (nuo 1931 m.), bendrojo lavinimo pagrindinė mokykla, ambulatorija, paštas, daug viešbučių, upės pakrantėje (gyvenvietės rytuose) yra Šventosios estrada, miške prie kelio Klaipėda-Liepoja – Šventosios kapinės.

Šiauriniame Šventosios pakraštyje, kur baigiasi Šventosios gyvenvietės ir viso Palangos miesto riba, veikia Būtingės pasienio postas ir muitinė. Čia artimiausias kelias į Latvijos miestus Liepoją ir Rygą.

[taisyti] Istorija

Šventoji – tai sena žvejų gyvenvietė įsikūrusi prie upės žiočių. Šventoji 1542 m. pažymėta H. Celijaus žemėlapyje. Vietiniai gyventojai prekiaudavo su kaimynais, čia atvykdavo svečių šalių pirkliai. Šventosios uostas sudarė rimtą konkurenciją kitiems uostams, ypač kai anglų pirkliai gavo privilegiją įrengti uostą, į kurį galėtų įplaukti dideli prekybiniai laivai. 1685 metais Šventosios gyvenvietei buvo leista savarankiškai prekiauti ir vystyti jūrų verslą, tai ženkliai pagerino uosto ekonomiką. 1701 m. Šiaurės karo metu Šventosios uostas buvo sugriautas. Viltis atstatyti Šventosios uostą ruseno visada. Jau XVIII a. buvo teikiami įvairūs uosto atstatymo projektai. 1921 m. kovo 30 d. kartu su Palanga Šventoji atiteko Lietuvai. 1923-1925 m. buvo pradėti uosto atstatymo darbai. 1939-1940 m. buvo tvarkomi pietinis ir šiaurinis molas. Tačiau didelės gramzdos laivai į šį uostą negalėdavo įplaukti, kadangi smėlis užnešdavo uosto vartus. Po karo uosto teritorija priklausė žvejybos ūkiui „Pajūris“.