Palanga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Palanga
55°55′0″N, 21°3′50″E
Valstybė:	Lietuva
Savivaldybė:	Palangos savivaldybė
{{{vadovoPavadinimas}}}:	{{{vadovas}}}
Gyventojų (2007):	17 632
Plotas:	79 km²
Gyventojų tankumas:	223/km²
Vietovardžio kirčiavimas (3b kirčiuotė) Vardininkas: Pa­langà Kilmininkas: Palangõs Naudininkas: Pãlangai Galininkas: Pãlangą Įnagininkas: Pãlanga Vietininkas: Pa­langojè

Palanga – Lietuvos kurortinis miestas prie Baltijos jūros, 25 km į šiaurę nuo Klaipėdos, Klaipėdos apskrityje. Miestas turi savivaldybės statusą ir apima Palangos, Šventosios bei Būtingės gyvenvietes. Yra 3 pašto skyriai (centrinis LT-00001).

Turinys 1 Gamta ir geografija 2 Kraštinės koordinatės 2.1 Klimatas 2.2 Miesto dalys 3 Istorija 3.1 Pavadinimo kilmė 4 Kurortas 5 Architektūra ir kultūra 6 Švietimo ir ugdymo įstaigos 7 Žiniasklaida 8 Žymūs žmonės 9 Miestų partnerystė 10 Savivaldybė 10.1 Seniūnijos 11 Šaltiniai 12 Nuorodos 13 Nuotraukos

[taisyti] Gamta ir geografija

Pro miestą vakarų link teka „Rąžės“ upė, per kurią pastatyta net 10 tiltų ir tiltukų. Vakarinį miesto pakraštį skalauja Baltijos jūra, čia yra daug paplūdimių. Pačiuose Palangos rytuose yra „Pavėsio“ kolektyviniai sodai. Pietiniame pakraštyje yra Nemirseta, etnografinės Anaičių kapinės. Pakeliui nuo Palangos centro Šventosios link, ties Kunigiškiais, yra Palangos oro uostas. Palangoje taip pat yra hipodromas.

Klaipėdos link, yra nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai.

[taisyti] Kraštinės koordinatės

		56° 04' 30‘’
	21° 03' 00‘’	Palangos savivaldybė	21° 08' 30‘’
		55° 51' 20‘’

[taisyti] Klimatas

Nors miestui būdingas jūrinis klimatas (vėjuota ir gana daug kritulių), tačiau 1994 m. liepą ir 2002 m. rugpjūtį mieste išvis nebuvo kritulių (0,0 mm)^[1].

[taisyti] Miesto dalys

• Anaičiai
• Būtingė
• Dobilas
• Kalgraužiai
• Karvelynas
• Kunigiškiai
• Kontininkai
• Manciškė
• Nemirseta
• Paliepgiriai
• Plytinė
• Šventoji
• Užkanavė
• Vanagupė
• Vilimiškė
• Virbališkė

[taisyti] Istorija

Palangos teritorijoje žmonės gyveno jau III-I tūkstantmetyje pr. m. e. Rasta šio laikotarpio akmeninių, titnaginių, raginių kirvių, ietigalių. III–IV a. kapinyne rasta Romos monetų, žalvarinių papuošalų, geležinių įrankių ir ginklų, VIII–XIII a. kapuose – kuršiams būdingų žalvarinių ir sidabrinių papuošalų, ginklų, svarstyklių, gintaro kabučių ir karolių.

Pirmą kartą Palanga paminėta 1161 m. birželio 15 d., danams užėmus kuršių Palangos pilį (manoma, kad čia galėjo būti išlipęs Danijos karalius Valdemaras I). Livonijos ordino ir Kuršo sutartyje gyvenvietė minima 1253 m. (kaip Palange). 1300-1413 m. Palangoje ant Birutės kalno veikė stulpinė stebykla Saulės ir Mėnulio judėjimui sekti ir kalendoriui tvarkyti.

XIII ir XIV a. buvo žvejų kaimas, bet jau žymus prekybos centras ir vienas svarbiausių Lietuvos uostų. Jį kelis kartus buvo užgrobę Livonijos ir Kryžiuočių ordinai. XV–XVII a. Palanga buvo svarbiausias Lietuvos uostas. XVI–XVII a. buvo seniūnijos centras, nuo 1547 m. minima kaip miestelis, 1529–1562 m. buvo LDK neprivilegijuotųjų miestų sąraše. XVI a. pabaigoje pastatyta bažnyčia. 1600 m. leista rengti vieną savaitinį turgų ir du metinius prekymečius. Vėliau prekybos privilegijos buvo išplėstos. 1701 m. Švedijos kariuomenė išgriovė uostą. 1791 (ar 1792) metais Varšuvos Ketverių metų seimas Palangai kaip karališkam miestui suteikė Magdeburgo teises (savivalda įvesta, bet privilegijos nespėta gauti).

XIX a. pradžioje pradėjo garsėti kaip vasarvietė. 1824 m. Palangą nusipirko grafas Mykolas Tiškevičius. 1831 m. sudegė daug namų. XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmoje pusėje buvo valsčiaus centras. Spaudos draudimo metais per Palangą buvo gabenama lietuviška spauda. 1899 m. pastatytas pirmasis lietuviškas spektaklis (Keturakio „Amerika pirtyje“). P. Semionovas-Tianšanskis nurodo, kad 1819 metais Palangos pajūris Kuršui buvo priskirtas čia gyvenantiems bajorams pageidaujant. Yra publikuoti ir palangiškio Prano Jurgučio, kuris daugelį metų rūpinosi, kad Palangos pajūris būtų sugrąžintas Lietuvai, surinkti faktai šia tema. Pasak jo, Palangos atidavimu Kuršui pasirūpino Kurliandijoje gyvenę pasiturintys vokiečiai, kurie tuo metu dažnai iš Kuršo važinėdavo į Vokietiją. Tokioms kelionėms nuolat reikėdavo prašyti Kauno gubernatoriaus, kurio valdžioje buvo Palangos pajūris iki jo prijungimo prie Kuršo, leidimo pervažiuoti šią teritoriją. Tai vokiečiams sudarydavo nepatogumų, todėl jie ir pasirūpino, kad tos kliūtys jų kelionėse būtų pašalintos. Po to Kuršo gubernijos pakraščiuose atsidūrė daug žemaičių lietuvių. 1860 metais šiose vietose dirbęs rusų akademikas P.Kolppenas yra nurodęs, kad Grobinos ir Alukštos apylinkėse gyvena 5023 lietuviai ir 3828 lenkai. Po pirmojo pasaulinio karo iki 1921 m. kovo 30 d. priklausė Latvijai. 1932 m. Palanga gavo antros eilės miesto teises, 1933 m. – miesto ir kurorto teises. 1938 m. gegužės 10 d. miestą ištiko didelis gaisras, po kurio 1500 gyventojų liko be pastogės. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinta beveik pusė miesto, subombarduota pionierių stovykla, naciai nužudė apie 700 gyventojų. Pagal 1973-1975 m. Palangos plėtimo projektą prijungtos 5 gyvenvietės (Vanagupė, Kunigiškiai, Monciškė, Nemirseta, Šventoji).

1996 m. Prezidento dekretu patvirtintas Palangos herbas.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Miesto pavadinimas tikriausiai kuršiškos kilmės, taip manė kalbininkas Kazimieras Būga. Pagrindinis argumentas yra priesaga -ng-, ypač būdinga kuršių vietovardžiams (Gandinga, Ablinga, Būtingė ir kt.). Vardo šaknis veikiausiai buvusi pal- ir sietina su žemumų ar pelkių kraštovaizdžiu, pvz., liet. palios – „didelės pelkės, tyrumai užakusių ežerų vietoje“, latv. palas – „pelkėtas ežero krantas“, paleja – „žemumas, slėnis“, pali – „potvynis, išsiliejimas“. Tai senoviški žodžiai, turintys atitikmenų ir kitose indoeuropiečių kalbose: dakų pala – „bala, pelkė, raistas“, lot. palus – „bala“ ir kt. Tad pirminė Palangos vardo reikšmė galėjo būti susijusi su žemumų, pelkių, užliejamų pievų ar panašiomis sąvokomis.

[taisyti] Kurortas

Palanga – respublikinės reikšmės klimatinis, balneologinis ir purvo terapijos kurortas. Gausu sanatorijų, sveikatingumo centrų, ligoninių (Palangos, reabilitacijos, jūrininkų ligoninės reabilitacijos centras).

Svarbiausi gydomieji veiksniai:

• organizmą grūdinantis ir tonizuojantis klimatas
• intensyvi Saulės radiacija (šiltuoju metų laiku būna daugiau saulėtų dienų nei kitur Lietuvoje)
• vėsios jūros maudyklės
• mažos, vidutinės ir didelės mineralizacijos vandenys
• gydomasis purvas

Gydomi nervų sistemos sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos, antrinės virškinimo ir judamojo aparato, aterosklerozinės ir hipertoninės, kvėpavimo organų ligos. Ištisus metus veikia sanatorijos ir poilsio namai.

Palangoje taip pat yra miesto globos namai.

[taisyti] Architektūra ir kultūra

Architektūros paminklai:

• Vila „Anapilis“, pastatyta 19 a. pabaigoje, maždaug apie 1898 m.
• 1827 m. įkurta vaistinė
• Birutės kalno koplyčia (XIX a. antra pusė)
• Išlikęs Palangos dvaras (nuo 2008 m. kultūros paminklas). Tai neorenesansinio stiliaus Tiškevičių rūmai, pastatyti 1897 m. pagal vokiečių architekto F. Švechteno projektą. Dabar rūmuose įrengtas Gintaro muziejus. Taip pat yra išlikę ir kitų dvaro pastatų (koplyčia, sarginė, lurdo grota).
• Botanikos parkas (įrengtas pagal prancūzų architekto Eduardo Andrė ir belgų dendrologo Beiseno de Kolono projektą)
• Švč. Mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia – neogotikinė bažnyčia (1897–1907 m., švedų architektas Karl Eduard Strandmann. Marmūrinis interjeras – prancūzų skulptorius Mona)
• Iveros Dievo Motinos ikonos bažnyčia
• Rusų stačiatikių koplyčia

Šiuolaikiniai pastatai:

• Vasaros estrada
• Jūros tiltas

Skulptūros:

• „Eglė žalčių karalienė“
• „Jūratė ir Kastytis“

Mieste yra „Ramybės“ kultūros centras, muzikos klubas „Vandenis“. Miesto pietuose, piečiau Gintaro muziejaus, yra rozariumas (rožių sodelis), stūkso Birutės kalnas ir Žemaičių kalnelis. Šiaurėje – Naglio kalnas.

Kasmet vasarą ^{[reikalinga citata]} netoli Palangos įrengiamoje lenktynių trasoje vyksta „1003 kilometrų lenktynės“, sutraukiančios daug automobilių sporto gerbėjų iš visos Lietuvos.

[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos

Palangos savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

• Palangos Baltijos vidurinė mokykla
• Palangos Vlado Jurgučio vidurinė mokykla
• Palangos sanatorinė mokykla
• Palangos senoji gimnazija
• Palangos Šventosios bendrojo lavinimo pagrindinė mokykla
• Palangos pradinė mokykla
• Palangos Smilčių pradinė mokykla
• Mokyklos-darželiai: „Gintarėlis“ ir „Pasaka“
• Lopšeliai-darželiai: „Žilvinas“ ir „Ąžuoliukas“

[taisyti] Žiniasklaida

• Laikraštis "Vakarinė Palanga"
• Laikraštis "Palangos Tiltas"
• Radijo stotis "FM Palanga". Muzikinė-pramoginė programa 24val per parą. Transliuojama 88.7FM Palangoje, 93.3FM Klaipėdoje. Veiklos pradžia 2002m. gruodžio mėn. Daugiau info

[taisyti] Žymūs žmonės

• Vladas Jurgutis – kunigas, ateitininkų pradininkas, ekonomikos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos Banko organizatorius, neoficialiai laikomas lito „tėvu“.
• Raimundas Palaitis – Lietuvos ir Palangos miesto visuomenės bei politinis veikėjas.
• Stasys Povilaitis – dainininkas.
• Vladas Puškorius – dainininkas ir vargonininkas.
• Jonas Šliūpas – gydytojas, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaras, pirmasis Palangos burmistras.
• Laimonas Tapinas – rašytojas, žurnalistas, kino istorikas ir kritikas.
• Jonas Žemaitis – generolas, lietuvių Pasipriešinimo sovietams organizatorius

[taisyti] Miestų partnerystė

Simrishamnas, Švedija Frederiksbergas, Danija Pernu, Estija Jūrmala, Latvija Lodzė, Lenkija Liepoja, Latvija

Palanga yra Baltijos miestų sąjungos narė.

[taisyti] Savivaldybė

Palanga
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Klaipėdos apskritis
Miestai:	Palanga
Gyventojų (2005):	17 611 (54)
Gyventojų tankumas:	222,9 žm./km² (8)
Plotas:	79 km² (57)
Telefono kodas:	{{{telefono kodas}}}
Įkūrimas:
Meras:

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Palangos savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Palangos savivaldybės administracija.

[taisyti] Seniūnijos

Palangos savivaldybėje yra viena – Šventosios seniūnija.

Lietuvos apskritys

Alytaus apskritis | Kauno apskritis | Klaipėdos apskritis | Marijampolės apskritis | Panevėžio apskritis | Šiaulių apskritis | Tauragės apskritis | Telšių apskritis | Utenos apskritis | Vilniaus apskritis

Klaipėdos apskritis

Klaipėdos miestas | Klaipėdos rajonas | Kretingos rajonas | Neringos savivaldybė | Palangos savivaldybė | Skuodo rajonas | Šilutės rajonas

[taisyti] Šaltiniai

1. ↑ Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba: Meteorologiniai rekordai Lietuvoje

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Palanga – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

• Palangos savivaldybės svetainė
• Palangos turizmo informacijos centras
• Travel.lt
• Miesto žemėlapis
• Palangos grąžinimas Lietuvai
• Palanga: įvykiai, skaičiai, faktai
• Palangos dvaras
• Radijo stotis "FM Palanga"

[taisyti] Nuotraukos

J. Basanavičiaus gatvė	J. Basanavičiaus gatvė	Restoranas „Vivalavita“	Jūratės ir Kastyčio fontanas
J. Basanavičiaus biustas	Per Palangą tekanti Rąžės upė	Katalikų bažnyčia	Stačiatikių koplyčia
Audros suardytos kopos 2007 m.

p• a• r LIETUVOS MIESTAI
Apskričių centrai	ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS
Savivaldybių centrai	Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai
Kiti miestai	Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė – Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė – Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai