Burmistras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Burmistras (lenk. burmistrz < vok. Bürgermeister) – kai kurių valstybių miesto ar kitos bendruomenės savivaldos ar valdymo organo vadovas, dažniausiai renkamas bendruomenės tarybos, arba gyventojų, miesto deputatų susirinkimo, arba skiriamas vyriausybės.

Burmistro pareigybė atsirado Vokietijoje XIII a., vėliau paplito ir kitose šalyse. Burmistrus turėjo miestai, gavę savivaldybės teisę – Magdeburgo teisę.

Lietuvoje nuo XV a. miestų, gavusių savivaldos teisę, gyventojai taip pat rinko burmistrus iš miesto tarybos narių. Nepriklausomos Lietuvos laikais burmistru buvo vadinamas miesto valdybos pirmininkas. Pagal 1931 m. įstatymą jį rinkdavo miesto taryba 7 metų laikotarpiui ir tvirtindavo apskrities viršininko, arba vidaus reikalų ministras (didžiuosiuose miestuose).

Burmistras sprendė visus miesto reikalus ir tik kai kuriems klausimams spręsti šaukė (savo nuožiūra) miesto tarybos posėdžius.