Garliava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Garliava
54°49′10″N, 23°52′30″E
Valstybė:	Lietuva
Savivaldybė:	Kauno rajono savivaldybė
{{{vadovoPavadinimas}}}:	{{{vadovas}}}
Gyventojų (2007):	13 509
Plotas:	3,65 km²
Gyventojų tankumas:
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) Vardininkas: Garliavà Kilmininkas: Garliavõs Naudininkas: Garliãvai Galininkas: Garliãvą Įnagininkas: Garliavà Vietininkas: Garliavojè

Garliava – miestas Kauno rajone, apie 10 km į pietus nuo Kauno centro. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Miesto centre yra Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1809 m.), biblioteka (nuo 1955 m.), paštas (LT-53030), kultūros centras (nuo 1958 m.), krašto muziejus (įkurtas 1998 m.), viešbutis.

Turinys 1 Istorija 1.1 Pavadinimo kilmė 2 Kultūra ir švietimas 2.1 Tautosaka 3 Pramonė 4 Seniūnija 5 Nuorodos

[taisyti] Istorija

XVIII a. pabaigoje Garliavos krašto centras buvo Jonučiuose. Grafas Juozas Godlevskis 1809 m. pastatė bažnyčią ir savo garbei vietovę pavadino Godlewo – šie metai laikomi Garliavos įkūrimo data. J. Godlevskis pastatė ne tik katalikų bažnyčią, bet ir maldos namus evangelikams liuteronams, o žydams – sinagogą. Garliava išaugo į miestelį. 1812 m. vasarą pro Garliavą pravažiavo ir senuosiuose valsčiaus valdybos namuose buvę apsistojęs Napoleonas, kurio armijos štabas buvo netoli Garliavos.

1827 m. Garliavoje buvo 12 namų ir 160 gyventojų, o 1890 m. – jau 94 namai ir 1125 gyventojai. 1889 m. Garliavos parapiją sudarė 41 kaimas ir 33 dvarai bei palivarkai. Parapijos teritorijoje gyveno 11912 katalikų, 2218 žydų ir 71 liuteronas.

Tautinis lietuvių atgimimas gana anksti išjudino Garliavą ir jos apylinkes. Garliaviškis vaistininkas Kazys Aglinskas (1851–1924 m.), mokytojai Juozas Andziulaitis-Kalnėnas, Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis, Jonas Mačys-Kėkštas ir kiti knygnešiai buvo sudarę lietuviškos spaudos mylėtojų ir platintojų draugiją, skleidė lietuvišką žodį. Pas K. Aglinską dažnai lankydavosi Jonas Basanavičius.

Garliavoje buvo jaučiami 1863 m. sukilimo atgarsiai. 1863 m. vasario 1 d. kunigas Motiejus Radziukynas bažnyčioje perskaitė sukilimo manifestą ir už tai buvo ištremtas į Sibirą.

1905 m. įkurta parapijos biblioteka, veikė arbatinė, kepykla, buvo rengiami vieši vaidinimai.

1905 m. revoliuciniai įvykiai Rusijoje ir Lietuvoje paskatino ir garliaviečius bei apylinkių gyventojus lietuvius pasipriešinti caro valdžiai. Liepos mėnesį miestelio valdyboje buvo sunaikinti valdiški raštai rusų kalba, skelbimai ir iškaba. Kovo 3 d. 1000 garliaviečių pasirašė peticiją carui, joje reikalavo sąžinės, žodžio, spaudos, susivienijimų ir tikėjimo laisvės, leisti lietuviams užimti Lietuvoje valdišką tarnybą, siekė, kad teismuose ir mokyklose būtų vartojama lietuvių kalba ir kt.

Per Pirmąjį pasaulinį karą, vykstant mūšiams prie Garliavos, buvo susprogdinti bažnyčios bokštai, suskilo sienos, sudegė visi klebonijos pastatai. Iki 1923 m. bažnyčia buvo suremontuota, o 1935 m. pagal architekto Stasio Kudoko projektą atstatyti ir bokštai. Bažnyčioje buvo įrengti elektriniai vargonai – vieni pirmųjų Lietuvoje.

1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, 1918 – 1920 m. nemažai garliaviečių savanoriais įstojo į Lietuvos kariuomenę. Žuvusiųjų savanorių atminimas įamžintas prie bažnyčios pastatytame paminkle.

1918–1950 m. Garliava – valsčiaus centras. 1923 m. Garliavoje buvo 116 sodybų ir 936 gyventojai, kurių 65 proc. buvo žydai, 30 proc. – lietuviai, 5 proc. – kitų tautybių žmonės. Išgrįsta akmenimis centrinė Vytauto gatvė, pastatyta daug valdiškų ir privačių namų, valsčiaus būstinė.

1939 m. Garliavoje gyveno apie 1300 gyventojų. Miestelyje buvo valsčiaus savivaldybė, sveikatos punktas, paštas, vaistinė, dvi pradžios mokyklos, smulkaus kredito bankas, du garo malūnai, vilnų karšykla-verpykla, aliejaus spaustuvė, odų apdirbimo dirbtuvė. Beveik kas antrame name centrinėje Vytauto gatvėje buvo arba parduotuvė, arba restoranas-arbatinė.

Okupacijų metais Garliava ir jos gyventojai labai nukentėjo. Vokiečių okupantai 1941 m. rugpjūčio 28 d. Rinktinuose, netoli Jiesios, sušaudė Garliavos gyventojus – žydus. Sovietinės okupacijos metais 1941 m. birželio 14 d. ir 1948 – 1949 m. šimtai garliaviečių buvo ištremti į Sibirą.

Pokario metais Garliavos apylinkėse vyko aktyvi rezistencinė kova. Čia veikė Tauro apygardos Birutės rinktinė (vadas Juozas Lukša). Žuvusiųjų partizanų kūnai buvo vežami į Garliavos „stribyno“ kiemą atpažinimui ir patyčioms. 1951 m. rugsėjo 4 d. Pabartupyje, netoli Garliavos, žuvo legendinis partizanų vadas Juozas Lukša.

Nuo 1950 m. birželio 20 d. Garliava – Panemunės rajono centras. 1955 m. liepos 1 d. Garliava prijungta prie Kauno rajono, jai suteiktas gyvenvietės statusas, o 1958 m. – miesto tipo gyvenvietės teisės.

Garliavoje po karo kūrėsi grįžę iš Sibiro tremtiniai ir pokario rezistencijoje dalyvavę įvairių Lietuvos vietovių kovotojai bei jų ryšininkai. Atgimimo laikotarpiu (1988 – 1990 m.) Garliavos gyventojai aktyviai įsijungė į atgimimo judėjimą. 1988 m. vasarą Garliavoje įsikūrė Sąjūdžio grupė.

1994 m. gruodžio 21 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Dvarininkas Juozas Godlevskis, laikomas gyvenvietės įkūrėju XIX a., ją pavadino Godlewo. Tačiau jau XX a. pradžioje lietuviai ėmė keisti priebalsių junginį dl į įprastesnį rl, kad būtų lengviau ištariama forma (Gorliava, Garleva). 1925 m. leidinys „Lietuvos apgyventos vietos“ jau pateikia lytį Garliava, kuri nusistovėjo visuotinai.

[taisyti] Kultūra ir švietimas

Švietimo įstaigos:

• Garliavos vidurinė mokykla (seniausia mieste, veikė dar prieškariu)
• Jonučių vidurinė mokykla (įkurta 1974 m.)
• J. Lukšos gimnazija (įkurta 1992 m.)
• Garliavos vaikų muzikos mokykla įkurta 1974 m. rugsėjo 16 d. Mokykloje dirba 50 mokytojų, yra apie 400 mokinių
• Darželis-mokykla „Obelėlė“. Dirba apie 50 personalo. Mokosi ir lanko darželį apie 250 vaikų.
• Lopšelyje-darželyje „Eglutė“ ir darželyje „Nykštukas“ dirba apie 50 darbuotojų, juos lanko apie 200 vaikų.

Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka įsteigta 1955 m. Bibliotekos 17 žmonių kolektyvas aptarnauja Garliavos gyventojus, koordinuoja 33 bibliotekos filialų darbą. Bibliotekoje yra 75 000 knygų, 33 000 skaitytojų (2000 m. duomenys). Veikia Interneto svetainė, užsienio kalbų, muzikos ir meno skaityklos.

Garliavos kultūros centras įkurtas 1958 m. Kultūros centre veikia 14 meno kolektyvų, juose dalyvauja apie 300 saviveiklininkų. Kasmet vyksta tradiciniai renginiai: vaikų dainos festivalis „Dainuoju tėviškėlei“, Atvelykio šventė, Meno dienos, vaikų tautinių šokių festivalis Garliavos prizui laimėti, Joninių šventė, tautodailės bei profesionalių dailininkų parodos.

Garliavoje veikia 14 meno mėgėjų kolektyvų, juose dalyvauja per 300 dalyvių. Tai mišrus choras, merginų choras, folkloro ansamblis, du vaikų tautinių šokių kolektyvai, dailės studija, vaikų estetinio lavinimo šeštadieninė mokyklėlė, ritminių šokių grupės ir kt.

Garliavos krašto muziejus yra Jonučių vidurinėje mokykloje. Muziejus įkurtas 1998 m. balandžio 21 d. Gausūs eksponatai pasakoja apie Garliavos įkūrėją J. Godlevskį, istorinę krašto praeitį, įžymiuosius garliaviečius: Kazį Aglinską – vaistininką ir kultūros veikėją, Oną Nebelytę-Jankauskienę – gailestingąją seserį, Roką Šliūpą – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus įkūrėją, Juozą Gabrį-Paršaitį – kultūros veikėją ir diplomatą. Muziejuje gausu istorinės medžiagos apie pokario rezistencijos kovas, atgimimo laikotarpį ir miesto nūdieną.

[taisyti] Tautosaka

Vokiečių kalbininkai Augustas Leskynas ir Karlas Brugmanas 1882 metais išleido knygą „Litauische Volkslieder und Märchen“, kurioje K. Brugmanas užrašė nemažai tautosakos iš Garliavos apylinkių ir aprašė vietinę tarmę.

[taisyti] Pramonė

Garliavoje veikia 37 pramonės įmonės. Stambiausios iš jų: AB „Gamega“, remontuojanti žemės ūkio techniką; UAB „Kamesta“, statanti hidroįrenginius, kelius, tiltus ir kt.; UAB „Gabuva“, teikianti komunalines paslaugas; UAB „Formula Verner“, „Garlita“ ir kitos.

[taisyti] Seniūnija

Garliavos seniūnija
Savivaldybė:	Kauno rajono
Administracinis centras:	Garliava
Plotas:	3,65 km²
Gyventojai:	13.423 (2005 m.)
Gyventojų tankumas:	3678 žm./km²
Kaimų skaičius:	0
Seniūnas:	Adelė Echodienė
Žemėlapis
-

Garliavos miestas turi atskiros seniūnijos statusą Kauno rajone.

Kauno rajono seniūnijos

Akademijos seniūnija | Alšėnų seniūnija | Babtų seniūnija | Čekiškės seniūnija | Domeikavos seniūnija | Ežerėlio seniūnija | Garliavos seniūnija | Garliavos apylinkių seniūnija | Kačerginės seniūnija | Karmėlavos seniūnija | Kulautuvos seniūnija | Lapių seniūnija | Neveronių seniūnija | Raudondvario seniūnija | Ringaudų seniūnija | Rokų seniūnija | Samylų seniūnija | Taurakiemio seniūnija | Užliedžių seniūnija | Vandžiogalos seniūnija | Vilkijos seniūnija | Vilkijos apylinkių seniūnija | Zapyškio seniūnija

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Garliava – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

• Seniūnijos tinklalapis

Svarbiausios gyvenvietės Kauno rajone

Akademija | Babtai | Čekiškė | Domeikava | Ežerėlis | Garliava | Giraitė | Kačerginė | Karmėlava | Kluoniškiai Kulautuva | Lapės | Mastaičiai | Neveronys | Noreikiškės | Piliuona | Raudondvaris | Rokai | Samylai | Vandžiogala | Vilkija | Zapyškis

p• a• r LIETUVOS MIESTAI
Apskričių centrai	ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS
Savivaldybių centrai	Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai
Kiti miestai	Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė – Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė – Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai