Kelmė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kelmė
55°37′40″N, 22°56′0″E
Valstybė:	Lietuva
Savivaldybė:	Kelmės rajono savivaldybė
{{{vadovoPavadinimas}}}:	{{{vadovas}}}
Gyventojų (2007):	10 434
Plotas:	km²
Gyventojų tankumas:
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Ke­l̃mė Kilmininkas: Ke­l̃mės Naudininkas: Ke­l̃mei Galininkas: Ke­l̃mę Įnagininkas: Ke­lmè Vietininkas: Ke­l̃mėje

Kelmė – miestas vakarų Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, 45 km į pietvakarius nuo Šiaulių; rajono centras. Miestas turi seniūnijos statusą. Rytiniu ir pietiniu miesto pakraščiu vingiuoja Kražantės upė, o iš kitos pusės miestą juosia Vilbėno upė. Kelmėje stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (nuo 1908 m.), Liuteronų-evangelikų bažnyčia, kultūros namai, paštas (LT-86001), Kelmės dvaro rūmai ir krašto muziejus, rajono ligoninė. Šiaurinėje dalyje yra Kelmės pušynas, rytinėje – kolektyviniai sodai, vakariniu pakraščiu eina kelias Šiauliai–Tilžė.

Turinys 1 Istorija 1.1 Pavadinimo kilmė 2 Broliški miestai 3 Žymūs žmonės 4 Švietimo ir ugdymo įstaigos 5 Seniūnija 6 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Senesnėje mokslinėje literatūroje galima užtikti, kad Kelmė pirmą kartą paminėta 1294 ar 1295 m. kaip Kymel ar Kimel Petro Dusburgiečio “Prūsijos žemės kronikoje” (minima pilis, kurioą išgriovę kryžiuočiai). Tačiau lietuviškojo Kronikos vertimo leidėjas ir komentatorius Romas Batūra įrodė, kad Kimel buvo prie Nemuno ir tai gali būti dab. Kaimelio kaimas Šakių rajone. Pagal kitą versiją, kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašymuose minima vietovė Stabuncaln (1386 m.), Stabekalne, Stabekalmen (1395 m.) buvusi dabartinės Kelmės apylinkėse ir galėtų būti laikoma pirmu gyvenvietės paminėjimu (pirmas šią gyvenvietę su Kelme susiejo Theodor Hirsch 1863 m.). Vytauto laikais čia buvo didelis dvaras.

Įvairioje literatūroje dažnai minima 1416 m. Kelmės bažnyčios fundavimo data. Tačiau pirmieji patikimesni duomenys yra apie Kelmės bažnyčią – ji pastatyta 1484 m., Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero (valdė 1440–1492 m.) valia, todėl 1484 m. data yra viena iš pirmųjų, tikslesniųjų Kelmės įkūrimui pažymėti. 1511 m. bažnytkaimis gavo turgaus privilegiją, 1526 m. minimas miestelis ir dvaras.

Iki Pirmojo pasaulinio karo Kelmėje priklausė prostestantiškai Gruževskių giminei. Miestelio augimą pagyvino XIX a. viduryje nutiestas plentas Ryga–Tilžė. 1947 m. suteiktos miesto teisės.

1998 m. lapkričio 16 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Miesto vardas tikriausiai bus kilęs nuo bendrinio žodžio kelmas: pirminė Kelmės reikšmė turbūt buvusi „kelmuota vieta, kelmynė“.

[taisyti] Broliški miestai

• Biligraj, Lenkija

[taisyti] Žymūs žmonės

• Konstantinas Kurnatovskis, kalvinistų kunigas ir mokytojas

[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos

• meno mokykla
• Kelmės Jono Graičiūno gimnazija
• Kelmės Aukuro vidurinė mokykla
• suaugusiųjų mokymo centras
• Kelmės Kražantės pagrindinė mokykla
• Kelmės specialioji mokykla
• 2 darželiai-mokyklos: „Ąžuoliukas“ ir „Kūlverstukas“

[taisyti] Seniūnija

Kelmės seniūnija
Savivaldybė:	Kelmės rajono
Administracinis centras:	Kelmė
Plotas:	-
Gyventojai:	10.597 (2005 m.)
Kaimų skaičius:	0
Seniūnas:	Zigmas Mačijauskas
Žemėlapis

Kelmės miestas turi atskiros seniūnijos statusą savivaldybėje.

Kelmės rajono seniūnijos

Kelmės seniūnija | Kelmės apylinkių seniūnija | Kražių seniūnija | Kukečių seniūnija | Liolių seniūnija | Pakražančio seniūnija | Šaukėnų seniūnija | Tytuvėnų seniūnija | Tytuvėnų apylinkių seniūnija | Užvenčio seniūnija | Vaiguvos seniūnija

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Kelmė – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

• Apie Kelmę
• Rajono seniūnijų kontaktai
• Kelmės dvaras

Svarbiausios gyvenvietės Kelmės rajone

Griniai | Karklėnai | Kelmė | Kražiai | Kukečiai | Lioliai | Naudvaris | Pašilė | Šaukėnai | Tytuvėnai | Užventis | Vaiguva | Žalpiai

p• a• r LIETUVOS MIESTAI
Apskričių centrai	ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS
Savivaldybių centrai	Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai
Kiti miestai	Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė – Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė – Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai