Biržai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Biržai
56°12′10″N, 24°45′30″E
Valstybė:	Lietuva
Savivaldybė:	Biržų rajono savivaldybė
{{{vadovoPavadinimas}}}:	{{{vadovas}}}
Gyventojų (2007):	14 738
Plotas:	km²
Gyventojų tankumas:
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Bìržai Kilmininkas: Bìržų Naudininkas: Bìržams Galininkas: Bìržus Įnagininkas: Bìržais Vietininkas: Bìržuose

Biržai – miestas šiaurės Lietuvoje, Panevėžio apskrityje, 66 km į šiaurę nuo Panevėžio. Miestas yra 201 km į šiaurę nuo Vilniaus ir 90 km į pietus nuo Rygos, netoli Latvijos sienos. Rajono savivaldybės, miesto seniūnijos ir Širvėnos seniūnijos centras, taip pat parapijos centras, regioninio parko direkcija. Miesto teritorijoje į Širvėnos ežerą Biržų šiauriniame pakraštyje įteka Agluona ir Apaščia. Miestas skirstomas į Naujamiestį (į vakarus nuo Agluonos), Senamiestį ir Astravą. Yra paštas (LT-41001), kultūros namai, keli stadionai, rajono centrinė ligoninė.

Netoli Biržų miesto yra ir Biržų kaimas.

Turinys 1 Istorija 1.1 Rusijos imperijoje 1.2 Tarpukaris 1.3 Okupacijų metai 2 Pavadinimo kilmė 3 Savivalda 3.1 Seniūnija 4 Miestų partnerystė 5 Architektūra 6 Švietimas ir ugdymas 7 Kultūra ir sportas 8 Ekonomika 9 Žymūs žmonės 10 Šaltiniai 11 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Dabartinio miesto teritorijoje gyventa jau neolite, prieš 5000 metų. Biržų apylinkėse buvo gyventa sėlių genčių. Biržai minimi 1415 m., kai Jogaila lankydamas Lietuvos žemes, apsilankė ir Biržuose. Gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1455 m. balandžio 14 d., kai Ldk Kazimieras Jogailaitis Radvilai Astikaičiui dovanojo 6 pavaldinius ir žemės. Radvilos čia plėtė valdas ir Biržus valdė nuo XVI a. iki 1804 metų.

Pirmoji Biržų katalikų bažnyčia pastatyta 1500 m. Biržai kaip miestelis, kuriame buvo 53 namai, pirmą kartą paminėti 1520 m. Per Biržus ėjo strateginis kelias iš Rygos į Vilnių. XVI a. miestas turėjo privilegiją versti sustoti visus keliaujančios iš Rygos į Vilnių. Nuo 1547 m. tapo Biržų kunigaikštystės centru, o netrukus ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Livonijos pasienio tvirtove.

Nuo 1564 m., kai Mikalojus Radvila Rudasis tapo evangeliku reformatu, iki 1731 m. valdė protestantiška Biržų-Dubingių Radvilų šaka. 1586-1589 m. pastatyta mūrinė Biržų pilis - Radvilų rezidencija. 1587 m. iš užtvenktų Agluonos ir Apaščios upių suformuotas seniausias Lietuvoje, 336 ha ploto tvenkinys – Širvėnos ežeras. Jis buvo vandens kelių sistemos, jungiančios Biržus su Rygos uostu, dalis. 1587 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, XVII a. pirmaisiais dešimtmečiais - rotušė ir kiti visuomeniniai pastatai, miestas apjuostas pylimais, perkasais ir gynybinėmis sienomis. Prie evangelikų reformatų bažnyčios nuo 1597 m. veikė pradžios mokykla, kuri XVIII a. išaugo į gimnaziją. Kristupas Radvila Jaunasis (1585-1640 m.) paskelbė miesto prekybos taisykles, įvedė viešuosius saikus ir matus.

XVII a. pradžioje iš Trakų atsikėlė karaimų. Per karus su Švedija 1625 m. bei 1657 m. miestas nuniokotas. 1661-1662 m. architektas T. Krel-Spinovskis Biržus perplanavo ir padidino, o XVII a. antrojoje pusėje kartu su pilimi Biržai atstatyti. 1663 m. miestas turėjo tik 14, o 1682 m. jau 182 kiemus. 1686 m. veikė odininkų, siuvėjų, kalvių, audėjų cechai, pirklių draugija. Susikūrus vokiečių bendruomenei, 1636 pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, 1687 prie jos įsteigta pradžios mokykla. 1701 m. Biržų pilyje pasirašyta Biržų sutartis. Pilis vėl sugriauta, o miestas sudegintas per Šiaurės karą 1704 m. 1731 m. miestas atiteko Nesvyžiaus Radvilų šakai. Pradėta persekioti protestantus. Miestas neteko ankstesnės reikšmės. 1792 jam suteikta renovacinė privilegija, bet 1794 m. ir ji panaikinta.

[taisyti] Rusijos imperijoje

1804 m. miestas įkeistas Tiškevičiams, nuo 1844 m. – Tiškevičių majoratas. Astrave jie pasistatydino rezidenciją - dvaro rūmus. 1863 m. sukilimo metu prie Biržų vyko Biržų kautynės. 1865 m. Rusijos valdžios pastangomis pastatyta cerkvė.

Nuo XIX a. antros pusės miestas augo. 1880 m. jau buvo 20 gatvių, 536 namai, 40 parduotuvių, keli šimtai amatininkų. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą įsikūrė linų ir vilnos perdirbimo įmonės, veikė 3 malūnai, vartotojų bendrovė, spaustuvė, kuri tapo Šiaurės Lietuvos spaudos centru. 1908 m. įkurta 4 klasių mokykla, įsteigtas vaidintojų būrelis „Lyra“, veikęs 1912-1915 m., 1918 m. įsteigta muzikos ir dramos draugija „Mūza“. 1917 m. įkurta Saulės gimnazija.

[taisyti] Tarpukaris

1919 m. gegužės mėn. Raudonosios armijos užimtus Biržus išvadavo Joniškėlio partizanų būrys.

Tarpukario metais Biržai tapo svarbiu šiaurės Lietuvos miestu. 1921 m. iki Biržų pratęstas siaurasis geležinkelis Šiauliai-Pasvalys. 1930 m. Astrave įkurtas „Siūlo“ fabrikas, kuris perdirbo apylinkių linų produkciją. Buvo 2 malūnai, 3 lentpjūvės, alaus darykla, pieninė, daugiau, kaip 20 amatininkų dirbtuvių, elektrinė. 1932 m. veikė 228 parduotuvės, 5 viešbučiai, 2 kino teatrai.

1934 m. veikė 14 savarankiškų visuomeninių draugijų skyrių ir 46 kultūrinių organizacijų skyriai. Biržai buvo Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinis centras, taip pat veikė katalikų, evangelikų liuteronų, metodistų, baptistų, judėjų religinės bendruomenės, laisvamaniai. 1923 m. mieste buvo 666, 1934 m. - 1039 namai.

[taisyti] Okupacijų metai

Nacių okupacijos metu 1941 m. Astrave sušaudyta apie 3000 žmonių, daugiausiai žydų. Per Antrąjį pasaulinį karą 1944 m. dėl Biržų vyko permainingi mūšiai tarp Raudonosios armijos ir vokiečių kariuomenės. Buvo sugriauta 70% pastatų ir visas miesto centras. 1941 ir 1944-1952 m. į TSRS ištremta 214 miesto gyventojų. 1944 m. spalio 26 d. Lietuvos partizanai iš miesto areštinės išlaisvino 48 suimtuosius.

Pokario metais Biržai buvo atstatyti, bet senamiestis neišsaugotas, nugriauti tautiniai paminklai. Svarbiausiomis įmonėmis liko rekonstruotas fabrikas „Siūlas“ ir alaus darykla, pastatyta kitų įmonių. 1988 m. spalio 13 d. Biržuose įkurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, 1988 m. lapkričio 20 d. virš pilies iškelta tautinė vėliava. 1994 m. į miestą nutiestas dujotiekis. 1993 m. birželio 29 d. Biržuose pasirašyta atkurtos Lietuvos ir Latvijos sausumos sienos sutartis.

Demografinė raida tarp 1858 m. ir 2007 m.
1858 m.	1897 m.	1923 m.	1934 m.	1959 m.	1970 m.	1979 m.	1989 m.	2007 m.
2700	4413	5315	8300	8624	11 385	13 400	15 907	14 738

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Biržų vardo kilmė nėra aiški. Galima manyti, kad jis kilęs nuo bendrinio žodžio biržis „beržynas“ „ruplusis beržas“, biržė „beržynėlis“, biržtva „beržynas, baltmiškis“. Todėl pirminė reikšmė galėjo būti susijusi su miško, krūmų, beržyno ar beržynėlio savokomis. Tačiau lieka neaišku, kaip iš žodžio biržė ar biržis atsirado Biržai. Matyt, galūnė -ai gali būti vėlesnė forma, o ankstesnė buvusi Biržes; jos kilmininkas Biržų galėjo sąlygoti ir vardininko su galūne -ai atsiradimą.

[taisyti] Savivalda

Biržų miesto seniūnija
Savivaldybė:	Biržų rajono
Administracinis centras:	Biržai
Plotas:	16,35 km²
Gyventojai:	14.999 (2005 m.)
Gyventojų tankumas:	917 žm./km²
Kaimų skaičius:	0
Seniūnas:	Stasys Jakniūnas
Žemėlapis

1589 m. sausio 25 d. Žygimantas Augustas specialia privilegija patvirtino Biržų kunigaikštystės statusą. Kovo 9 dieną iš Kristupas Radvila Perkūnas iš karaliaus Zigmanto Vazos išrūpino miesto teises, kurios atnaujintos 1642 m., 1644 m., 1685 m., 1701 m., 1744 m., 1777 m., 1780 m. Kartu miestui buvo suteiktos turgaus bei prekymečių teisės, patvirtintas Biržų herbas ir antspaudas.

1861-1950 m. miestas buvo valsčiaus centras, o 1915-1919 m. ir 1924-1950 m. ir Biržų apskrities centras. Nuo 1950 m. rajono centras, 1995 m. įsteigta Biržų rajono savivaldybė. 1997 m. lapkričio 6 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas. ^[1]

[taisyti] Seniūnija

Miestas turi atskiros seniūnijos statusą savivaldybėje.

Biržų rajono seniūnijos

Biržų miesto seniūnija | Nemunėlio Radviliškio seniūnija | Pabiržės seniūnija | Pačeriaukštės seniūnija | Papilio seniūnija | Parovėjos seniūnija | Širvėnos seniūnija | Vabalninko seniūnija

[taisyti] Miestų partnerystė

• Aizkrauklė, Latvija
• Verderis, Vokietija
• Tčevas, Lenkija
• Kurskas, Rusija

[taisyti] Architektūra

Senoji miesto dalis suformuota Valakų reformos metu XVI a. prie tvirtovės pagal stačiakampio formos planą, 1661-1662 m. išplėsta pagal architekto T. Krel-Spinovskio planą. Miestas su tvirtove sudarė Renesanso epochai būdingą kompleksą, vienintelį tokį išlikusį Lietuvoje. 1923 m. miestas plėstas. Per Antrąjį pasaulinį karą beveik sunaikintos istorinės dalies architektūra neatkurta. Dalis senamiesčio yra kultūros paveldas.

Šiuolaikinis miestas susiformavo XX a. antroje pusėje. Senamiestyje vyrauja sovietinio stiliaus 1-3 aukštų mūriniai pastatai, yra keturkampė aikštė, susidariusi išplėtus kvadratinę Rotušės aikštę. Čia stovi romantizmo neobaroko krypties Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1861 m., architektas Tomas Tišeckis. Jos interjeras modifikuotų klasicizmo formų. Netoli aikštės ir neogotikinė evangelikų reformatų bažnyčia, pastatyta 1874 m., architektas H. Šelis. Aikštėje stovi Laisvės paminklas, pastatytas 1931 m., skulptorius Robertas Antinis, 1946 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas, skulptorius Robertas Antinis jaunesnysis. 1976 m. pastatyta poeto Juliaus Janonio paminklinė skulptūra, skulptorius Konstantinas Bogdanas.

[taisyti] Švietimas ir ugdymas

• „Saulės“ gimnazija
• Biržų jaunimo mokykla
• 2 vidurinės mokyklos:
  • „Atžalyno“
  • „Aušros“
• Kaštonų pagrindinė mokykla
• 2 lopšeliai-darželiai, 2 mokyklos-darželiai: „Ąžuoliukas“ ir „Vyturėlis“
• muzikos, sporto mokyklos

[taisyti] Kultūra ir sportas

Biržuose yra Kultūros namai ir kultūros centras, kino ir pramogų centras, turizmo informacijos centras. Širvėnos ežero pietinėje pusėje stovi Biržų pilis, o joje įsikūręs Biržų muziejus „Sėla“, įkurtas 1928 m., su meno, istorijos ir gamtos eksponatais, yra biblioteka.

Mieste leidžiami laikraščiai „Biržiečių žodis“ (nuo 1994 m.), „Šiaurės rytai“ (nuo 2000 m.).

Veikia 10 sporto klubų, aeroklubas, motoklubas. Mieste vyksta Biržų regata.

[taisyti] Ekonomika

Išvystyta tekstilės, ypač linų, maisto, ypač pieno, alaus pramonė, statybinių medžiagų gamyba. Didžiausios įmonės: lininių verpalų ir audinių gamybos bendrovė „Siūlas“, lentpjūvė „Astravas“, įkurta 1993 m., grūdų malimo įmonė „Biržų grūdai“ (1994 m.), „Biržų duona“ (1995 m.), „Biržų alus“ (1995 m.), Biržų autobusų parkas, „Biržų statyba“ (1993 m.), „Biržų gelžbetonis“ (1996 m.), „Biržų žemtiekimas“ (1991 m.).

Per Biržus eina plentai į Pasvalį, Rokiškį, Kupiškį, Rygą.

[taisyti] Žymūs žmonės

• Irena Jašinskaitė, kalbininkė.

[taisyti] Šaltiniai

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Biržai – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

• Seniūnijos kontaktai
• Parapijos puslapis
• Birże litewskie, Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, Warszawa, 1880, t. 1, p. 233-237.

Svarbiausios gyvenvietės Biržų rajone

Biržai | Kupreliškis | Nemunėlio Radviliškis | Pabiržė | Pačeriaukštė | Papilys | Parovėja | Vabalninkas

p• a• r LIETUVOS MIESTAI
Apskričių centrai	ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS
Savivaldybių centrai	Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai
Kiti miestai	Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė – Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė – Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai