Biržų gimnazija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Biržų Saulės gimnazija
[[Vaizdas:\|Biržų Saulės gimnazija herbas\|center\|150px]]
[[Vaizdas:\|Biržų Saulės gimnazija\|center\|250px]]
Miestas (gyvenvietė):
Mokyklos direktorė(-ius)	Dainius Korsakas
Mokinių skaičius	526
Įkūrimo data:	1917
Išleista laidų:
Darbuotojų skaičius	35

Biržų Saulės gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Biržuose, Vytauto g. 32, vykdanti vidurinio ugdymo programas. Įstaigos kodas 190546110.

Turinys

1 Pavadinimų kaita
2 Istorija
3 Mokyklos direktoriai
4 Mokytojai
5 Mokiniai
- 5.1 Baigė aukso medaliu
- 5.2 Baigė sidabro medaliu
6 Nuorodos

[taisyti] Pavadinimų kaita

1917–1919 m. – Biržų „Saulės“ gimnazija,
1919–1934 m. – Biržų valstybinė gimnazija,
1934–1940 m. – Biržų Antano Smetonos valstybinė gimnazija,
1940–1941 m. – Biržų Juliaus Janonio vardo mokykla,
1941–1949 m. – Biržų valstybinė gimnazija,
1949–1956 m. – Biržų 1-oji vidurinė mokykla,
1956–1959 m. – Biržų J.Janonio vidurinė mokykla,
1959–1990 m. – Biržų J.Janonio vidurinė internatinė mokykla,
1990–1994 m. – Biržų 4-oji vidurinė mokykla,
1995–1998 m. – Biržų „Saulės“ vidurinė mokykla,
Nuo 1998 m. Biržų „Saulės“ gimnazija.

[taisyti] Istorija

„Saulės“ gimnazija įkurta 1917 m. lapkričio 20 d. „Saulės“ draugijos rūpesčiu. Patalpos buvo nuomojamos, nepritaikytos mokymui. Dauguma jų buvo Dirvono (dabar Vytauto) gatvėje. 1931 m. pastatyti nauji gimnazijos rūmai (architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis). Gimnazijoje veikė skautų, ateitininkų, literatūros mėgėjų, fizikų elektronikų lavinimosi kuopelės. Kasmet gimnazija surengdavo po 2-3 viešus vakarus, pavasariais rengė sporto šventes, šeštadieniais – literatūrinius vakarus, atskirų klasių pasilinksminimus su meninėmis programomis, turėjo dūdų orkestrą, žiemomis įsirengdavo savo čiuožyklą.

1960 m. prie mokomojo pastato buvo pastatytas mūrinis 3 aukštų 300 vietų bendrabutis, o 1974 m. – priestatas, sujungęs mokomąjį ir gyvenamąjį pastatus.

1992–1993 m. mokykla pradėta reorganizuoti į gimnaziją: įdiegta kabinetinė sistema, švietimo ir mokslo ministerijoje patvirtinti profilinio mokymo ir sustiprinto dalykų mokymo planai, įrengta skaitykla, išplėsti ryšiai su šalies aukštosiomis mokyklomis, atskirtos 5-8 klasės. 1998 m. mokyklai vėl suteiktas gimnazijos statusas. Tai buvo pirmoji keturmetė gimnazija Lietuvoje. 2001 m. vasarą renovuotas visas pastatas – pakeisti langai, stogas, šilumos mazgas, apšiltintas pastatas, perdažytas fasadas.

Šiuo metu gimnazijoje mokosi 526 mokiniai iš viso Biržų rajono. Dirba 35 pedagogai, iš kurių 10% – mokytojai metodininkai, 30% – vyresnieji mokytojai. Darnaus viso kolektyvo darbo dėka gimnazistai iškovoja puikių laimėjimų olimpiadose ir konkursuose.

[taisyti] Mokyklos direktoriai

1917–1919 m. – Edita Linkevičiūtė-Skubalienė,

1919 m. – Petras Šernas,

1919–1924 m. – Vilius Grytė,

1924–1930 m. – Matas Krikščiūnas,

1930–1936 m. – Antanas Juška,

1936–1940 m. – Juozas Vosylius,

1940–1941 m. – Juozas Vaitiekūnas,

1941–1944 m. – Stasys Rudys,

1944–1949 m. – Stasys Tamonis,

1949–1950 m. – Jonas Repšys,

1950–1951 m. – Liudomiras Nastopka,

1951–1958 m. – Jonas Repšys,

1958–1961 m. – Algimantas Baublys,

1961–1983 m. – Jonas Repšys,

1983–1996 m. – Alfonsas Kirkilas,

1997 m. – Dainius Korsakas.

[taisyti] Mokytojai

1921–1922 m. – Jonas Šliūpas,

1923–1951 m. – Vytautas Didžiulis,

1927–1928 m. – muzikos mokytojas Apolinaras Likerauskas,

1929–1944 m. – Bronius Krivickas.

nuo 2002 m. Povilas Gasiulis

nuo 2004 m. Stasė Eitavičienė

Vidmantas Jažauskas

Saulė Cameron

[taisyti] Mokiniai

Buvę mokyklos mokiniai – garsūs, žinomi visoje Lietuvoje menininkai, mokslininkai, poetai, dvasininkai, gydytojai, mokytojai, sportininkai ir kitų profesijų žmonės:

Irena Aleksiūnaitė-Garastienė

Vytautas Bimba

Konstantinas Bogdanas

Bernardas Brazdžionis

Bronislovas Brazdžius

Ksenija Dauguvietytė-Šniukštienė

Paulius Drevinis