Alma Karosaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Alma Karosaitė (g. 1945 m. sausio 19 d. Gavėnų kaime, Biržų rajone) – lietuvių poetė. 1968 metais baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. Dirbo korespondente, redaktore leidykloje „Vaga“. Nuo 1995 metų dirba Muitinės mokymo centre. Nuo 1984 metų yra Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Pirmieji eilėraščių rinkiniai „Eini su manimi“ (1979), „Gatvė be skėčio“ (1982), „Žemė balų akimis“ (1983) pasižymi lyrizmu, dvasingumu. 1979 metais buvo apdovanota Šakių rajono „Taikos“ kolūkio premija už eilėraščius kaimo tema, 1983 metais gavo Ukmergės rajono S. Nėries kolūkio apdovanojimą už eilėraštį „Kaimo mokytojui“.

Alma Karosaitė populiaresnė kaip vaikų poetė. Nuo 1986 metų išleista daugiau kaip 20 eilėraščių knygelių vaikams: „Kas mažas neišdykęs“ (1986), „Kaip lapė vilkui vištieną virė“ (1991), „Zuikiui Puikiui šešeri“ (1996), „Nosytės tiesumu“ (1997), „Mikė, Milda ir Matilda“ (1997), „Asilėlis“ (1999), „Kas negavo dovanos?“ (2001), „Gero elgesio pradinė“ (2002) ir kt. Daugelis eilėraščių yra tapę vaikiškomis dainomis. Eilėraščių herojai dažniausiai – vaikų mėgstami žvėreliai. Almos Karosaitės eilėraščių veikėjai atranda, kas yra gera, o kas – bloga, supranta, jog nereikia gėdytis savo prigimties, pasimoko, kad reikia būti, kuo gimei – kiekvienas yra savitas ir todėl turi išlikti savimi.