Rokiškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apie kaimą Kauno rajone žr. Rokiškis (Kaunas).

Rokiškis
55°57′40″N, 25°35′40″E
Valstybė:	Lietuva
Savivaldybė:	Rokiškio rajono savivaldybė
{{{vadovoPavadinimas}}}:	{{{vadovas}}}
Gyventojų (2007):	15 692
Plotas:	km²
Gyventojų tankumas:
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Rõkiškis Kilmininkas: Rõkiškio Naudininkas: Rõkiškiui Galininkas: Rõkiškį Įnagininkas: Rõkiškiu Vietininkas: Rõkiškyje

Rokiškis – miestas Lietuvos šiaurės rytuose, Panevėžio apskrityje (60 km į šiaurę nuo Utenos); rajono centras, turi seniūnijos statusą, taip pat yra kaimiškosios seniūnijos centras, Sartų reg. parko direkcija. Miesto pietiniu pakraščiu eina geležinkelis, rytuose telkšo miesto tvenkinys.

Centre stovi Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (nuo 1877 m.), yra kapinės, Nepriklausomybės aikštė, kultūros rūmai, paštas (LT-42001), centrinė rajono ligoninė, psichiatrijos ligoninė, į šiaurę nuo tvenkinio – dvaro sodyba (ansamblį sudaro 16 pastatų) ir krašto muziejus, yra prakartėlių muziejus (atidarytas per 2007 m. Kalėdas).

Turinys 1 Istorija 1.1 Pavadinimo kilmė 2 Broliški miestai 3 Mikrorajonai, priemiesčiai 4 Architektūra ir kultūra 4.1 Dvaras 5 Švietimo ir ugdymo įstaigos 6 Seniūnija 7 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Miestas įeina į sėlių genties gyventos teritorijos ribas. Miestas pirmą kartą minimas 1499 m. rugsėjo 21 d. kunigaikščio Aleksandro privilegijoje dėl girios kirtimo, kai čia stovėjęs dvaras (nors esama nuomonių, kad Rokiškis buvęs jau XIII amžiuje). Rašte nustatomos Rokiškio ir Pienionių valsčiaus girios. Taigi, XV a. pabaigoje Rokiškis jau buvo valsčiaus centras. Apie 1500 m. minima Rokiškio bažnyčia ir parapija. 1516 m. minimas miestas. 1523 metais Rokiškyje apsigyveno kunigaikščiai Krošinskiai. Vėliau Rokiškio dvaro savininkais tapo grafai Tyzenhauzai, pastatę iki šių dienų išlikusį Rokiškio dvaro ansamblį, neogotikos architektūros paminklą – Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia.

1810 m. Rokiškis minimas kaip grafystė centras, kuriam priklausė šie dvarai ir palivarkai:

• Aknysta (Oknista)
• Aukštadvaris (Wysoki dwor)
• Veduviškis (Wederuwszcyna)
• Lukštai (Lukszty)
• Ignotiškis (Ignalin)
• Uljanava (Julianow)
• Rokiškis (Rakiszki)
• Skiemiai (Skiemiany)
• Litviniškės (Litwiniszki)
• Rokiškėliai (Rakiszeczki)
• Skrebiškės (Skrobiszki)
• Dagiliai (Dogile)
• Kamajai (Komaje)

Tyzenhauzų iniciatyva Rokiškyje pastatyti prekybos namai, viešbutis, alaus darykla, plytų fabrikas, malūnas, ligoninė, mokykla. Perkėlus dvaro sodybą toliau nuo turgaus aikštės pasikeitė miestovaizdis. Centrinė aikštė iš trikampės tapo stačiakampe ir sujungė dvarą rytuose su Rokiškio bažnyčia vakaruose.

Rokiškis miestu laikomas nuo XVIII a. (kitais šaltiniais – nuo 1920 ar 1924 metų). 1993 m. rugsėjo 15 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Miesto vardas yra kilęs nuo asmenvardžio Rokas, pridėjus priesagą -iškis.

[taisyti] Broliški miestai

• Pabianicė, Lenkija

[taisyti] Mikrorajonai, priemiesčiai

Rokiškio pietinėje dalyje yra Apušotas – pramoninis mikrorajonas. Šiaurės vakaruose yra Velniakalnis – kolektyvinių sodų priemiestis.

[taisyti] Architektūra ir kultūra

Rokiškis garsėja senąja architektūra, gražiomis kultūrinėmis tradicijomis, Rokiškio krašto muziejumi, kuriame eksponuojami gausūs unikalūs rinkiniai.

[taisyti] Dvaras

Dvaro istorija siekia XVI amžių, kai Žygimantas Senasis dvarą padovanojo didikams Krošinskiams. Seniausi dvaro rūmai neišliko, nėra aiški ir tiksli jų vieta. Kartais Krošinskiai vietovę išnuomodavo arba užstatydavo skolas kitiems didikams. Paskutiniajam vyriškosios giminės linijos atstovui Juozapui Krošinskiui nesugebėjus grąžinti skolų, dvaras 1715 m. atitieko Tyzenhauzams. Pastarieji čia įkūrė medžioklės dvarą, taip pat nuomojo jį kitiems didikams. 1770 m. jie perkėlė savo rezidenciją iš Pastovių ir ėmėsi naujo dvaro bei miesto kūrimo.

1792 m. jau buvo mūrijamos ir tinkuojamos sienos iš akmenų ir plytų, o 1801 metais rūmai baigti statyti (architektas nežinomas). Tai buvo klasicizmo stiliaus dviejų aukštų pastatas: pirmasis aukštas buvo skirtas svečiams ir ūkio reikmėmis, o antrasis – reprezentacijai.

Už rūmų 1797 m. įkurtas 16 ha parkas, šalia įrengtas tvenkinys ir pradėtas kurti zoologijos sodas. 1880 m. mirus R. Tyzenhauzui ir visus turtus paveldėjus sesei, kuri buvo 1842 m. ištekėjusi už Aleksandro Pšezdzieckio, dvaras atiteko Pšezdzieckiams. 1905 m. jų iniciatyva centrinis pastatas buvo perstatytas pagal architektų K. Jankovskio ir P. Lilpopo projektą ir įgijo baroko elementų: paaukštintos ir perplanuotos vidaus erdvės, fasadams ir interjerui suteikta lenkiško romantizmo bruožų. 1940 m. paskutiniai kilmingi dvaro savininkai Pšezdzieckiai pasitraukė iš Lietuvos.

Nuo 1952 metų dvaro rūmuose įsikūręs Rokiškio krašto muziejus, kuriame yra apie 60 tūkst. eksponatų. Muziejuje veikia dvaro buities, unikalių L. Šepkos medžio darbų, dailės ekspozicijos. 1997 metais Rokiškio krašto muziejui suteikta teisė kurti Aukštaitijos meno galeriją. Nuo 1995 metų čia įsikūrusi Aukštaičių akademijos buveinė.

[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos

• jaunimo mokykla
• 2 gimnazijos:
  • „Romuvos“
  • J. Tūbelio
• Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto vidurinė mokykla
• Rokiškio suaugusiųjų mokymo centras
• 2 pradinės mokyklos: Rokiškio ir Senamiesčio
• 2 darželiai-mokyklos: „Ąžuoliukas“ ir „Varpelis“

[taisyti] Seniūnija

Rokiškio miesto seniūnija
Savivaldybė:	Rokiškio rajono
Administracinis centras:	Rokiškis
Plotas:	-
Gyventojai:	-
Kaimų skaičius:	0
Seniūnas:	Arvydas Dagys
Žemėlapis

Rokiškis turi miesto seniūnijos statusą savivaldybėje.

Rokiškio rajono seniūnijos

Juodupės seniūnija | Jūžintų seniūnija | Kamajų seniūnija | Kazliškio seniūnija | Kriaunų seniūnija | Obelių seniūnija | Pandėlio seniūnija | Panemunėlio seniūnija | Rokiškio kaimiškoji seniūnija | Rokiškio miesto seniūnija

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Rokiškis – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

• Rokiškio parapija
• Miesto seniūnijos kontaktai
• Rokiškio raj. lankytinos vietos musupaveldas.lt portale

Svarbiausios gyvenvietės Rokiškio rajone

Čedasai | Duokiškis | Juodupė | Jūžintai | Kamajai | Kazliškis | Kriaunos | Obeliai | Pandėlys | Panemunėlio GS | Panemunėlis | Panemunis | Rokiškis | Salos | Suvainiškis

p• a• r LIETUVOS MIESTAI
Apskričių centrai	ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS
Savivaldybių centrai	Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai
Kiti miestai	Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė – Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė – Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai