Rokiškis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
-
- Apie kaimą Kauno rajone žr. Rokiškis (Kaunas).
Rokiškis | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Rokiškio rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Gyventojų (2007): | 15 692 | |||||||||||||||
|
Rokiškis – miestas Lietuvos šiaurės rytuose, Panevėžio apskrityje (60 km į šiaurę nuo Utenos); rajono centras, turi seniūnijos statusą, taip pat yra kaimiškosios seniūnijos centras, Sartų reg. parko direkcija. Miesto pietiniu pakraščiu eina geležinkelis, rytuose telkšo miesto tvenkinys.
Centre stovi Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (nuo 1877 m.), yra kapinės, Nepriklausomybės aikštė, kultūros rūmai, paštas (LT-42001), centrinė rajono ligoninė, psichiatrijos ligoninė, į šiaurę nuo tvenkinio – dvaro sodyba (ansamblį sudaro 16 pastatų) ir krašto muziejus, yra prakartėlių muziejus (atidarytas per 2007 m. Kalėdas).
Turinys |
[taisyti] Istorija
Miestas įeina į sėlių genties gyventos teritorijos ribas. Miestas pirmą kartą minimas 1499 m. rugsėjo 21 d. kunigaikščio Aleksandro privilegijoje dėl girios kirtimo, kai čia stovėjęs dvaras (nors esama nuomonių, kad Rokiškis buvęs jau XIII amžiuje). Rašte nustatomos Rokiškio ir Pienionių valsčiaus girios. Taigi, XV a. pabaigoje Rokiškis jau buvo valsčiaus centras. Apie 1500 m. minima Rokiškio bažnyčia ir parapija. 1516 m. minimas miestas. 1523 metais Rokiškyje apsigyveno kunigaikščiai Krošinskiai. Vėliau Rokiškio dvaro savininkais tapo grafai Tyzenhauzai, pastatę iki šių dienų išlikusį Rokiškio dvaro ansamblį, neogotikos architektūros paminklą – Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia.
1810 m. Rokiškis minimas kaip grafystė centras, kuriam priklausė šie dvarai ir palivarkai:
- Aknysta (Oknista)
- Aukštadvaris (Wysoki dwor)
- Veduviškis (Wederuwszcyna)
- Lukštai (Lukszty)
- Ignotiškis (Ignalin)
- Uljanava (Julianow)
- Rokiškis (Rakiszki)
- Skiemiai (Skiemiany)
- Litviniškės (Litwiniszki)
- Rokiškėliai (Rakiszeczki)
- Skrebiškės (Skrobiszki)
- Dagiliai (Dogile)
- Kamajai (Komaje)
Tyzenhauzų iniciatyva Rokiškyje pastatyti prekybos namai, viešbutis, alaus darykla, plytų fabrikas, malūnas, ligoninė, mokykla. Perkėlus dvaro sodybą toliau nuo turgaus aikštės pasikeitė miestovaizdis. Centrinė aikštė iš trikampės tapo stačiakampe ir sujungė dvarą rytuose su Rokiškio bažnyčia vakaruose.
Rokiškis miestu laikomas nuo XVIII a. (kitais šaltiniais – nuo 1920 ar 1924 metų). 1993 m. rugsėjo 15 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Miesto vardas yra kilęs nuo asmenvardžio Rokas, pridėjus priesagą -iškis.
[taisyti] Broliški miestai
- Pabianicė, Lenkija
[taisyti] Mikrorajonai, priemiesčiai
Rokiškio pietinėje dalyje yra Apušotas – pramoninis mikrorajonas. Šiaurės vakaruose yra Velniakalnis – kolektyvinių sodų priemiestis.
[taisyti] Architektūra ir kultūra
Rokiškis garsėja senąja architektūra, gražiomis kultūrinėmis tradicijomis, Rokiškio krašto muziejumi, kuriame eksponuojami gausūs unikalūs rinkiniai.
[taisyti] Dvaras
Dvaro istorija siekia XVI amžių, kai Žygimantas Senasis dvarą padovanojo didikams Krošinskiams. Seniausi dvaro rūmai neišliko, nėra aiški ir tiksli jų vieta. Kartais Krošinskiai vietovę išnuomodavo arba užstatydavo skolas kitiems didikams. Paskutiniajam vyriškosios giminės linijos atstovui Juozapui Krošinskiui nesugebėjus grąžinti skolų, dvaras 1715 m. atitieko Tyzenhauzams. Pastarieji čia įkūrė medžioklės dvarą, taip pat nuomojo jį kitiems didikams. 1770 m. jie perkėlė savo rezidenciją iš Pastovių ir ėmėsi naujo dvaro bei miesto kūrimo.
1792 m. jau buvo mūrijamos ir tinkuojamos sienos iš akmenų ir plytų, o 1801 metais rūmai baigti statyti (architektas nežinomas). Tai buvo klasicizmo stiliaus dviejų aukštų pastatas: pirmasis aukštas buvo skirtas svečiams ir ūkio reikmėmis, o antrasis – reprezentacijai.
Už rūmų 1797 m. įkurtas 16 ha parkas, šalia įrengtas tvenkinys ir pradėtas kurti zoologijos sodas. 1880 m. mirus R. Tyzenhauzui ir visus turtus paveldėjus sesei, kuri buvo 1842 m. ištekėjusi už Aleksandro Pšezdzieckio, dvaras atiteko Pšezdzieckiams. 1905 m. jų iniciatyva centrinis pastatas buvo perstatytas pagal architektų K. Jankovskio ir P. Lilpopo projektą ir įgijo baroko elementų: paaukštintos ir perplanuotos vidaus erdvės, fasadams ir interjerui suteikta lenkiško romantizmo bruožų. 1940 m. paskutiniai kilmingi dvaro savininkai Pšezdzieckiai pasitraukė iš Lietuvos.
Nuo 1952 metų dvaro rūmuose įsikūręs Rokiškio krašto muziejus, kuriame yra apie 60 tūkst. eksponatų. Muziejuje veikia dvaro buities, unikalių L. Šepkos medžio darbų, dailės ekspozicijos. 1997 metais Rokiškio krašto muziejui suteikta teisė kurti Aukštaitijos meno galeriją. Nuo 1995 metų čia įsikūrusi Aukštaičių akademijos buveinė.
[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos
- jaunimo mokykla
- 2 gimnazijos:
- Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto vidurinė mokykla
- Rokiškio suaugusiųjų mokymo centras
- 2 pradinės mokyklos: Rokiškio ir Senamiesčio
- 2 darželiai-mokyklos: „Ąžuoliukas“ ir „Varpelis“
[taisyti] Seniūnija
Rokiškio miesto seniūnija | |
---|---|
Savivaldybė: | Rokiškio rajono |
Administracinis centras: | Rokiškis |
Plotas: | - |
Gyventojai: | - |
Kaimų skaičius: | 0 |
Seniūnas: | Arvydas Dagys |
Žemėlapis | |
Rokiškis turi miesto seniūnijos statusą savivaldybėje.
Rokiškio rajono seniūnijos |
Juodupės seniūnija | Jūžintų seniūnija | Kamajų seniūnija | Kazliškio seniūnija | Kriaunų seniūnija | Obelių seniūnija | Pandėlio seniūnija | Panemunėlio seniūnija | Rokiškio kaimiškoji seniūnija | Rokiškio miesto seniūnija |
[taisyti] Nuorodos
- Rokiškio parapija
- Miesto seniūnijos kontaktai
- Rokiškio raj. lankytinos vietos musupaveldas.lt portale
Svarbiausios gyvenvietės Rokiškio rajone |
Čedasai | Duokiškis | Juodupė | Jūžintai | Kamajai | Kazliškis | Kriaunos | Obeliai | Pandėlys | Panemunėlio GS | Panemunėlis | Panemunis | Rokiškis | Salos | Suvainiškis |