Vievis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
-
- Tai straipsnis apie Lietuvos miestą. Apie ežerą Elektrėnų savivaldybėje skaitykite straipsnyje Vievis (ežeras).
Vievis | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Elektrėnų savivaldybė | |||||||||||||||
Gyventojų (2007): | 5 071 | |||||||||||||||
|
Vievis – miestas tarp Vilniaus ir Kauno, Elektrėnų savivaldybėje, 14 km į rytus nuo Elektrėnų; Vievio seniūnijos centras. Miestas išsidėstęs į šiaurę nuo Vievio ežero, abipus magistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir greta svarbaus Vilniaus-Kauno geležinkelio, kuriuo važiuoja rusų traukiniai į Karaliaučių bei traukiniai iš Vilniaus į Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Šeštokus, Varšuvą. Vievyje yra geležinkelio stotis, autobusų stotis, paštas (LT-21058).
Mieste stovi Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1931 m.), cerkvė. Kur kas garsesnė cerkvė anksčiau stovėjo greta stačiatikių vienuolyno ir spaustuvės, kur spausdinta svarbi stačiatikių istorijai raštija. Tą cerkvę nugriovė Napoleonas, o nauja buvo pastatyta vėliau.
Veikia kelios žinomos įmonės – „Vievio paukštynas“, „Vievio malūnas“, „Automagistralė“. Yra du muziejai – geologijos ir kelininkystės (Kelių muziejus). Taip pat yra viešbutis, keli barai ir parduotuvės (iš didesnių tinklų – viena „Maxima“, viena „LeaderPrice“, kelios „Aibės“ parduotuvės).
Miestelio centre daugiausia yra medinių pastatų; naujesni rajonai turi nemažai sovietmečiu statytų daugiabučių ar dviaukščių privačių mūrinių namų.
Turinys |
[taisyti] Istorija
1522 m. minimas Vievio dvaras, 1539 m. – miestelis, vėliau priklausęs Oginskiams (nuo XVII a. pradžios iki 1831 metų). XVI a. 1-ojoje pusėje pastatyta pirmoji katalikiška Vievio bažnyčia.
Apie 1600 m. Oginskiai Vievyje pastatydino unitų bažnyčią ir įkūrė Šventosios Dvasios vienuolyną, prie kurio XVII a. pradžioje įsteigta spaustuvė, spausdinusi kirilines knygas. Pirmieji jos leidiniai (maldaknygės bažnytine slavų kalba) pasirodė 1611 metais. 1619 m. čia išspausdinta M. Smotrickio „Slavų gramatika“ (Грамматики славенския правилное Синтагма) – viena pirmųjų bažnytinės slavų kalbos gramatikų. Iki 1660 m. spaustuvė išleido 25 knygas rusų (bažnytine slavų) ir lenkų kalbomis, vyravo religinė ir poleminė literatūra, nukreipta prieš unitus ir jėzuitus.
XVII a. pradžioje, Vievį valdant Bogdanui Oginskiui, katalikų bažnyčia perduota stačiatikiams, bet jam mirus 1625 metais, turėjo sugrįžti katalikams. XVII a. vidurje dėl pilietinių karų miestelis smarkiai nukentėjo, sunyko spaustuvė.
1816 m. G. Oginskis Vievyje pastatė katalikų bažnyčią, 1837 m. pastatyta stačiatikių cerkvė. 1865 m. įkurta valdiška mokykla. XIX a. 2-ojoje pusėje Vievis pradėjo augti, nutiesus geležinkelį Varšuva–Peterburgas ir Vievyje pastačius geležinkelio stotį.
Tarpukario Lietuvos laikais Vievis atsidūrė pasienyje, prie pat demarkacinės linijos su Lenkija. Pokario metais buvo rajono centras. Panaikinus Vievio rajoną, miestas prijungtas prie Trakų rajono, nuo kurio kartu su Elektrėnais ir kitomis to rajono teritorijomis, nuo kurių Elektrėnai yra arčiau nei Trakai, atjungtas per savivaldybių reformą ir suformuota Elektrėnų savivaldybė. Vievyje buvo renkami parašai už tai, kad miestelis nuo Elektrėnų tvarkytųsi nepriklausomai. Greta Vievio yra Balceriškių RRS, retransliacijos stiebas ir radijo relinės linijos iš Vilniaus į Kauną dalis.
1950 m. Vieviui suteiktos miesto teisės, jis 1950–1962 m. buvo rajono centras.
1999 m. gegužės 20 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Miesto vardo kilmė yra aiški – jis radosi nuo Vievio ežero, kuris telkšo į pietus nuo miesto, vardo.
[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos
- meno mokykla
- Vievio gimnazija
- pradinė mokykla
- Vievio sanatorinė mokykla (Paneriuose)
[taisyti] Žymūs žmonės
- 1812 m. gruodžio 10 d. grįždamas iš Rusijos Vievyje buvo sustojęs nakvynei vienas žymiausių Napoleono karo vadų – Neapolio karalius Muratas.
- Iš Punsko atvykęs ir Vievyje apsigyvenęs kovotojas už lietuvybę vaistininkas Jurgis Milančius (1869–1956) ragino lietuvius nepamiršti gimtosios kalbos ir ginti savo tiesas, ilgus metus platino lietuvišką žodį Vievyje, dalyvavo knygnešių veikloje. Jo vaistinė (kartu buvo ir gyvenamasis būstas) buvo knygnešių susitikimo vieta bei draudžiamos spaudos slaptavietė. J. Milančiaus ir jo bendraminčių dėka lietuviai pirmiausia išsikovojo, kad Vievio bažnyčioje būtų įvestos pamaldos lietuvių kalba. J. Milančius buvo ir lietuviškos mokyklos įkūrėjas bei vedėjas.
- J. Milančiaus namuose kurį laiką gyveno rašytoja Sofija Pšibiliauskienė (Lazdynų Pelėda). Vievyje ji parašė apysaką „Klaida“.
[taisyti] Tarptautinis bendradarbiavimas
- Nowy Dwor valsčius Pomiechowiek seniūnija, Lenkija Vievio seniūnija
- Rieti savivaldybės Antrodoco seniūnija, Italija
[taisyti] Nuorodos
Svarbiausios gyvenvietės Elektrėnų savivaldybėje |
Beižionys | Elektrėnai | Gilučiai | Kazokiškės | Kietaviškės | Pastrėvys | Semeliškės | Vievis |