Varšuva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Varšuva
Valstybė:	Lenkija
Įkurtas:	XIII a.
Meras:	Hanna Gronkiewicz-Waltz
Gyventojų (2004):	1 676 600
Plotas:	494,28 km²
Gyventojų tankumas:

Varšuva (lenk. Warszawa) – Lenkijos sostinė ir didžiausias miestas. 1,65 mln. gyventojų (2005). Miestas įsikūręs centrinėje Lenkijoje, Mazovijoje, prie Vyslos upės. Mokslinis, kultūrinis, politinis ir ūkinis centras. Varšuvoje yra Lenkijos parlamento, prezidento ir centrinės valdžios įstaigų buveinės. Varšuva taip pat yra Mazovijos vaivadijos sostinė.

Čia yra Lenkijos mokslų akademija, universitetas, medicinos akademija ir kitos aukštosios mokyklos. Daug teatrų, muziejų (paminėtini Nacionalinis, Archeologijos, rūmai-muziejai Lazenkuose, Vilianove, Neborove). Didelis senamiestis, išlikę karališkieji rūmai (XVI-XVII a.), daug bažnyčių.

[taisyti] Istorija

Pirmosios įtvirtintos gyvenvietės dabartinės Varšuvos teritorijoje – Bródno (apie IX-X a.) ir Jazdów (XII-XIII a.). Po 1281 m. Plocko kunigaikščio Boleslovo II antpuolio prieš Jazdów panaši įtvirtinta gyvenvietė įkurta žvejų kaimelio Warszawa vietoje. XIV amžiuje toji gyvenvietė tapo viena iš Mazovijos valdovų rezidencijų, o 1413 m. – ir Mazovijos sostine.

Varšuva, kaip ir visa Mazovija, prie Lenkijos karalystės buvo prijungta tik XVI amžiaus I pusėje (1526 m.), tačiau jau 1529 m. čia posėdžiavo Lenkijos seimas, o 1573 m. Varšuva dėl patogios geografinės savo padėties (miestas yra beveik pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Krokuvos) tapo pagrindine Abiejų Tautų Respublikos seimo rinkimosi vieta. Pagaliau 1596 m. miestas buvo paskelbtas oficialia Abiejų Tautų Respublikos sostine bei pagrindine Lenkijos ir Lietuvos valdovo rezidencija (vėliau savo rezidencijas čia buvo įsikūrę ir daugelis LDK didikų).

1807-1813 m. Varšuva buvo Napoleono valdomai Prancūzijai pavaldžios Varšuvos kunigaikštystės, 1815-1831 m. – Rusijai priklausiusios autonominės Lenkijos karalystės, nuo 1918 m. – nepriklausomos Lenkijos sostinė.

Antrojo pasaulinio karo metu, ypač vykstant Varšuvos sukilimui, Varšuva buvo beveik sugriauta. Po karo naujai pastatytas senamiestis identiškas sugriautajam.

[taisyti] Ekonomika

Mieste yra upių uostas prie Vyslos, tarptautinis Šopeno oro uostas. Išvystyta mašinų pramonė, metalo apdirbimas, metalurgija, maisto, chemijos, parfumerijos, siuvimo, poligrafijos pramonės šakos.

Miesto įnašas į Lenkijos BVP sudaro apie 15 proc.

[taisyti] Gyventojai

Demografinė raida tarp 1700 ir 1960
1700	1792	1800	1830	1850	1882	1900	1925	1939	1945	1950	1960
30 000	120 000	63 400	139 700	163 600	383 000	686 000	1 003 000	1 300 000	422 000	803 800	1 136 000

Demografinė raida tarp 1970 ir 2006
1970	1980	1990	2000	2002	2006
1 315 600	1 596 100	1 655 700	1 672 400	1 688 200	1 702 100 (3 050 000)

Vikiteka: Varšuva – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu