Europa
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reikšmės – Europa (reikšmės).
Europà – vienas iš mažiausių (antras po Australijos) Pasaulio žemynų, jos plotas (10,4 milijono kvadratinių kilometrų), užima tik 1/15-ąją pasaulio teritorijos. Kartu su Azija sudaro Eurazijos žemyną. Europoje gyvena apie 727 mln. žmonių (trečiasis pagal gyventojų skaičių žemynas). Europa taip pat dažnai vadinama „Senuoju kontinentu“ priešpriešinant „Naujajam kontinentui“ (Amerikai).
„Europa“ yra vienas iš labiausiai ginčytinų geografinių terminų. Paties pavadinimo etimologija neaiški, taip pat ginčytinos ir Europos ribos.
[taisyti] Geografiniai duomenys
Šiaurėje Europos krantus skalauja Arkties vandenynas, vakaruose – Atlantas, pietryčiuose – Juodoji ir Kaspijos jūros, pietuose – Viduržemio jūra. Rytuose Europą nuo Azijos skiria: Uralo kalnai, Uralo upė, Kaspijos jūra, Kaukazo kalnai, Juodoji jūra, Bosforo sąsiauris, Marmuro jūra, Dardanelų sąsiauris, Egėjo jūra, Kretos jūra, Viduržemio jūra.Europą nuo Afrikos skiria: Viduržemio jūra, Gibraltaro sąsiauris.
Pagal kai kurių mokslininkų skaičiavimus Europos geografinis centras yra Lietuvoje (1989 m. Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas nustatė, kad Europos centras yra prie Girijos ežero ir Bernotų piliakalnio, tarp 25 ir 26 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus).
Vidutinis aukštis virš jūros lygio apie 343 m, aukščiausia viršukalnė – 5642 m (Elbruso kalnas).
Vyrauja lygumos (didžiausios – Rytų Europos, Vidurio Europos, Dunojaus, Paryžiaus baseino). Kalnai užima apie 17% teritorijos (pagrindiniai – Alpės, Karpatai, Pirėnai, Apeninai, Uralas, Kaukazas, Skandinavijos ir Balkanų pusiasalių kalnai). Islandijoje ir Viduržemio jūros regione yra veikiančių ugnikalnių.
Klimato juostos - didžiojoje Europos dalyje vyrauja vidutinis klimatas (vakaruose jūrinis, rytuose – žemyninis), šiaurėje - subarktinis, šiaurės salose – arktinis, Pietų Europoje – Viduržemio jūros.
Gamtinės zonos - nuo arktinių dykumų šiaurėje iki subtropinių Viduržemio jūros miškų ir krūmynų; pietryčiuose – pusdykumės. Arkties salose, Islandijoje, Skandinavijos kalnuose ir Alpėse yra ledynų (bendras plotas virš 116 tūkst. km²).
Pagrindinės salos ir salynai: Naujoji žemė, Prano Juozapo žemė, Svalbardas, Islandija, Britų salynas, Korsika, Sardinija, Sicilija, Kreta, Kipras. Bendras Europos salų plotas apie 730 tūkst. km².
Didžiausi pusiasaliai: Kolos, Skandinavijos, Apeninų, Pirėnų, Balkanų, Jutlandijos, Krymo, Peloponeso. Apie 1/4 Europos teritorijos sudaro pusiasaliai.
Didžiausios upės: Volga, Donas, Dniepras, Dunojus, Pečiora, Šiaurinė Dvina, Dauguva, Vysla, Elbė, Reinas, Luara, Tachas, Ebras, Rona, Po.
Didžiausi ežerai: Ladoga, Onega, Vanernas, Vaternas, Saima, Peipus, Balatonas, Ženevos ežeras.
[taisyti] Europos šalys
Šios valstybės yra pilnai Europoje:
Kai kurios valstybės priklauso Europai istoriškai arba tik dalis jų teritorijos yra Europoje:
Armėnija – geografiškai Azijoje, tačiau dėl istorinių bei kultūrinių priežasčių priskiriama Europai
Gruzija – skirtingais skaičiavimais visiškai Europoje arba tik iš dalies
Kazachija – teritorija nuo Uralo upės į vakarus priklauso Europai
Kipras – geografiškai Azijoje, tačiau dėl istorinių bei kultūrinių priežasčių priskiriama Europai
Rusija – teritorija nuo Uralo kalnų į vakarus priklauso Europai
Turkija – nedidelė teritorija priklauso Europai
|
|
[taisyti] Nuorodos
|
|
||
|---|---|---|
| Pasaulio žemynai |
Afrika | Antarktida | Australija | Azija | Europa | Pietų Amerika | Šiaurės Amerika Ramiojo vandenyno salos (Okeanija) nepriklauso jokiam žemynui |
 |
| Istoriniai superkontinentai | ||
| Mitiniai žemynai | ||
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikano Miestas | Vengrija | Vokietija
Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Azorai | Čečėnija | Gibraltaras | Farerų salos | Kalnų Karabachas | Padniestrė | Pietų Osetija | Sylendas | Svalbardas
