Albanija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Albanijos respublika (Albanija; albaniškai Shqipëria - erelių žemė) – valstybė Pietryčių Europoje. Ribojasi su Juodkalnija šiaurėje, buvusia Serbijos provincija, 2008 vasario 18 d. paskelbusia nepriklausomybę Kosovo valstybe šiaurės rytuose, Makedonija rytuose ir Graikija pietuose. Vakarinius šalies krantus skalauja Adrijos jūra, o pietvakariuose – Jonijos jūra.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Ekonomika 6 Gyventojai 7 Kultūra 8 Kita Informacija 9 Nuorodos 10 Išnašos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Albanijos istorija

Garsiajame Ptolemėjaus žemėlapyje, kuriame minima Ilirų gentis Albanoi yra pažymėtas ir miestas - Albanopolis. Šiokių tokių duomenų apie Albanijos kilmę duoda jos vardo susidarymo aiškinimas. Alb- elemento kilmė šalies pavadinime yra siejama su ilyrų alb - kalva, kalvų pieva, iš kurio kildinamas ir pavadinimas Alpės^[1]. Ir pagal albanų istorikų versiją, dabartinių albanų protėviai buvo ilyrai^[2], kurie į vakarų Balkanus atsikraustė apie 2 tūkstantmetį pr. m. e. Tuo metu jie buvo apsupti keleto nedraugiškų valstybių. Graikai į šią teritoriją atvyko VII a. pr. m. e. ir, pavertę ją savo kolonija, taikiai prekiavo su vietiniais gyventojais ilyrais. Patys ilyrai savarankišką valstybę įkūrė IV a. pr. m. e., tačiau graikai užvaldė pietinę šalies dalį (teritoriniai ginčai tarp Albanijos ir Graikijos tęsiasi ir iki šių dienų). Vėliau, 228 m. pr. m. e., besiplečianti Romos valstybė užgrobė Ilyriją, pasiuntusi ten 200 karo laivų. Tačiau lingvistiniai duomenys prieštarauja tokiai traktuotei. Ilyrai greičiausiai buvę centum-kalbos atstovais, kai tuo tarpu albanai yra satem-kalbos atstovai. Vis dėlto genetiniai tyrimai nedviprasmiškai parodo, kad albanai yra Balkanų autochontai. Viena iš labiau pagrįstų versijų yra albanų kilimas iš dakų - senosios Dakijos (dab. Rumunija) gyventojų, kurie į šiuolaikinę Albaniją atsikėlė po romėnų Dakijos nukariavimo. Tą patvirtina proto-Albanų kalbos substratas rumunų kalboje bei dakų ir albanų asmenvardžių paralelės. Tačiau ši etnogenezės versija albanų netenkina politiniais sumetimais dėl pretenzijų į Kosovą, nes šie reikalavimai grindžiami neįrodytų ilyrų ir albanų giminiškumu.

Nuo 167 m. pr. m. e. romėnai įsigalėjo visame Balkanų pusiasalyje, vėliau dabartinė Albanija pateko į Bizantijos imperijos valdžią. Otomanai Albaniją valdė 1385–1912 m. Albanijos nepriklausomybė buvo paskelbta 1912 lapkričio 28 d. Antrojo pasaulinio karo metu Albanija patyrė Italijos ir kiek vėliau Vokietijos okupacijas. Po karo Komunistų partijos sekretoriui Enver Hoxhai pavyko įvairiais būdais išsaugoti šalies vientisumą. Po pirmųjų demokratinių rinkimų 1992 m. pradėtos ekonominės ir demokratinės reformos, jas, tiesa, nekaip sekėsi įgyvendinti. Tuo pačiu metu dėl investicijų kompanijų apgaudinėjimų prasidėjo bankrotai, ginkluoti maištai. Anarchija buvo pristabdyta tik tarptautinių organizacijų dėka. Albanija apibūdinama kaip besivystanti demokratija, valstybę vis dar kamuoja korupcija, organizuotas nusikalstamumas, didelis nedarbo lygis. Albanija buvo tarp pirmų pripažinusių Kosovo nepriklausomybės 2008 m. vasario 17 d. deklaraciją

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Albanijos politinė sistema

1992 metais įvykę visuotiniai rinkimai formaliai panaikino komunistinį režimą šalyje, tačiau faktiškai tai buvo padaryta 1998 m. priėmus naują konstituciją, kuri pakeitė 1991 m. balandį priimtą laikinąjį pagrindinį šalies įstatymą.

Albanija – parlamentinė respublika. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienų rūmų parlamentui (Kuvendi), sudarytam iš 140 tautos atstovų. Šimtą iš jų šalies piliečiai renka pagal daugumos atstovavimo principą, kitus 40 – pagal partijų sąrašus (proporcinis atstovavimas). Parlamento nariai renkami ketverių metų kadencijai. Prezidentas renkamas parlamento penkerių metų kadencijai. Teisminė valdžia – Konstitucinis ir Aukščiausiasis teismai.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Albanijos apskritys

Albanija suskirstyta į 36 apygardas (rrethe). Kelios apygardos sudaro apskritį (iš viso jų yra 12). Sostinė Tirana turi specialų statusą. Skliausteliuose nurodomi administraciniai centrai.

• Beračio apskritis (Beratis)
  • Beračio apygarda (Beratis)
  • Kučovės apygarda (Kučovė)
  • Skrapario apygarda (Čorovodė)
• Dibrės apskritis (Peškopija)
  • Bulkizės apygarda (Bulkizė)
  • Dibrės apygarda (Peškopija)
  • Mačio apygarda (Burelis)
• Duresio apskritis (Duresis)
  • Duresio apygarda (Duresis)
  • Krujės apygarda (Krujė)
• Elbasanio apskritis (Elbasanis)
  • Elbasanio apygarda (Elbasanis)
  • Gramšio apygarda (Gramšis)
  • Libraždžio apygarda (Libraždis)
  • Pekinio apygarda (Pekinis)
• Fierio apskritis (Fieris)
  • Fierio apygarda (Fieris)
  • Liušnės apygarda (Liušnė)
  • Malakasterio apygarda (Balšis)
• Girokasterio apskritis (Girokasteris)
  • Girokasterio apygarda (Girokasteris)
  • Permečio apygarda (Permetis)
  • Tepelenės apygarda (Tepelenė)
• Korčės apskritis (Korčė)
  • Devolio apygarda (Bilištis)
  • Kolonės apygarda (Ersekė)
  • Korčės apygarda (Korčė)
  • Pogradecio apygarda (Pogradecis)
• Kukesio apskritis (Kukesis)
  • Haso apygarda (Krumė)
  • Kukesio apygarda (Kukesis)
  • Tropojės apygarda (Bairam Curis)
• Ležės apskritis (Ležė)
  • Kurbinio apygarda (Liačis)
  • Ležės apygarda (Ležė)
  • Mirditės apygarda (Rešenis)
• Škoderio apskritis (Škoderis)
  • Malesia e Madės apygarda (Kopliku)
  • Pukės apygarda (Pukė)
  • Škoderio apygarda (Škoderis)
• Tiranos apskritis (Tirana)
  • Kavajės apygarda (Kavajė)
  • Tiranos apygarda (Tirana)
• Vliorės apskritis (Vliorė)
  • Delvinės apygarda (Delvinė)
  • Sarandės apygarda (Sarandė)
  • Vliorės apygarda (Vliorė)

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Albanijos geografija

Didžiausi Albanijos miestai (tūkst.gyv. 2001 m.):

• Tirana (299,3)
• Elbasanas (Elbasan; 101,3)
• Duresas (Durrës; 98,4)
• Škoderis (Shkodër; 84,3)
• Vliorė (Vlorë; 81,0)
• Korčė (Korçë; 69,3)
• Fieras (Fier; 51,7)
• Beratas (Berat; 48,7)
• Liušnė (Lushnjë; 38,5)

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Albanijos ekonomika

Demokratines ir ekonomines reformas, rinkos ekonominės plėtojimą Albanija pradėjo viena paskutiniųjų Vidurio ir Rytų Europoje, šalis yra laikoma viena neturtingiausių Europos valstybių. 1992 m. po demokratinių rinkimų pradėtos ekonominės reformos, privatizacija, teisinės bazės kūrimas. Rezultatai pranoko lūkesčius: augo BVP, stabilizavosi lekas, bet 1995 m. (daugiausiai dėl piramidinių schemų – investuotojų apgaudinėjimų) reformos pradėjo strigti. Pastaraisiais metais Albanijos ekonomika atsigavo, siekiama pritraukti investicijų, nors mokesčių, nuosavybės įstatymų, bankininkystės reformos vystosi lėtai, plėtrai itin trukdo daug kur įsigalėjusi korupcija.

[taisyti] Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Albanijos gyventojai

2006 m. surašymo duomenimis, Albanijoje buvo 3,581 milijono gyventojų. Ketvirtadalis iš jų – jaunesni nei 15 metų, 9% sudaro vyresni nei 64 metų gyventojai. Tai jauna šalis. Albanija – viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurios gimstamumo rodikliai didesni už mirtingumo (15,11 gimimų ir 5,22 mirčių tūkstančiui gyventojų). Kūdikių mirtingumo rodiklis – vienas didžiausių Europoje (skirtingais duomenimis – 20–22 mirčių tūkstančiui kūdikių; rodiklis beveik dešimt kartų didesnis nei Singapūre ir beveik tiek pat kartų mažesnis nei Angoloje).

Etninės grupės: albanai – 95 %, graikai – 3%, vlach čigonai, serbai, makedoniečiai, bulgarai – 2%

Religijos: 70% Albanijos gyventojų yra musulmonai, 20 % ortodoksų, 10 % katalikų.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Albanijos kultūra

[taisyti] Kita Informacija

• Albanijos ryšiai
• Albanijos transportas
• Albanijos karinės pajėgos
• Albanijos tarptautiniai santykiai
• Albanijos šventės

[taisyti] Nuorodos

• UNESCO. Informacija apie Albanija.(pranc. klb.
• Informacija turistams (vok. klb)

---

[taisyti] Išnašos