Krujė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
41°31′N, 19°48′E
Krujė (alb. Krujë, turk. Akçahisar, it. Croia, gr. Κρούγια) yra vakarinėje Albanijos dalyje - nutolusi apie 20 km į šiaurės vakarus nuo sostinės Tiranos -, kalnuotoje vietovėje, įsikūręs Albanijos miestas, esantis Krujos apygardos administracinis centras ir svarbiausias miestas bei vienas svarbesnių Duresio srities miestų. Pagal 2006 m. demografinius duomenis, mieste gyvena apie 22,000 gyventojų, kurių absoliučią dauguma sudaro albanai, daugiausia musulmonai.
Miesto apylinkėse gausu alyvmedžių giraičių bei sodų. Mieste vyrauja lengvosios ir maisto pramonės šakos, dailieji amatai (kilimų audimas, vario ir keramikos dirbinių gamyba). Miestas svarbus Albanijos turizmo ir kultūros centras, albanų pasipriešinimo prieš Osmanų imperijos valdžią simbolis. Skanderbego ir etnografiniai muziejai.
[taisyti] Istorija
Senovės laikais dabartinio miesto vietovė buvo apgyvendinta jau nuo akmens amžiaus laikotarpio. Vienos pirmiausiai šią teritoriją apgyvendinusių genčių buvo senosios ilyrų gentys. Kruja, kaip ir visa dabartinės Albanijos teritorija, nuo seno buvo senovės valstybių Makedonijos, Romos imperijos - sudėtyje, kurių kultūra labai smarkiai paveikė vietos gyventojus ir jų kultūrą ir papročius. Nuo 395 m., žlugus Romos imperijai, miestas ilgą laiką priklausė Bizantijos imperijai, nuo VI a. pradžios patyrė slavų genčių antpuolius.
Kruja yra senas Albanijos miestas (Kruj albaniškai šaltinis), pirmą kartą minimas 879 m., kaip svarbus krikščionybės centras ir vietos vyskupijos centras, priklausantis Bizantijos imperijai, vėliau miestas trumpą laiką buvo atitekės viduramžių Bulgarijos karalystei. XII-XIII a. miestas ir jo aplinkinės teritorijos priklausė pirmajai albanų kunigaikštystei - Arberijai ir buvo jos centru. Vėliau miesto priklausomybė buvo patekusi Epyro despotijos, Bulgarijos ir Serbijos imperijos valdžion. Po Serbijos imperijos žlugimo, Kruja atiteko vietos albanų diduomenės valdžiai.
Nuo XIV a. ėmus skverbtis turkų užkariautojams, 1396 ir 1415 m. Kruja atiteko Osmanų imperijos valdžiai. 1443 - 1478 m. svarbus albanų pasipriešinimo prieš turkus centras, vadovaujamas albanų kunigaikščio Skanderbego. Vykstant sukilimui prieš turkų ekspansiją, mietą keturis kartus (1450, 1466, 1467, 1478 m.) nesėkmingai bandė užimti Osmanų imperijos kariuomenė, kol 1478 m., penktosios apgulos metu, buvo užimta. Kruja tapo priešpaskutiniu turkų užimtu miestu šalyje, 1501 m. buvo užimtas Duresis. Valdant osmanams, tvirtovė buvo sustiprinta ir tapo svarbiu turkų atsparos punktu šalyje. Ir tik 1912 m., Albanijai paskelbus nepriklausiomybę, šis miestas atiteko naujai susikūrusiai valstybei. 1928 m. rugsėjo 1 d. mieste buvo krūnuotas Albanijos karalius Ahmetas Zogu.
II pasaulinio karo išvakarėse, 1939 m., kaip ir visa Albanija, buvo okupuotas Italijos kariuomenės, 1943 m. miestas buvo okupuotas Vokietijos, 1944 m. galutinai išvaduotas vietos komunistų partizanų.
Komunistų diktatūros laikais, miestas buvo industrializuojamas bei plečiamas. Žlugus planinei sistemai, miestas nukentėjo nuo dešimto dešimtmečio ekonominės bei nuo 1997 m. finansinės krizės.
[taisyti] Architektūra ir archeologija
Dėl miesto svarbos ir svarbios istorinės reikšmės, mieste gausu architektūros paminklų. Yra išlikusi vidurinių amžių albanų pilis, pradėta IV-V a. sandūroje, su XX a. perstatymais. Išliko gausu Osmanų imperijos statinių: medinė dengta turgavietė (XVIII-XIX a.), pirtis, mečetės, gyvenamieji namai, bektašių (islamo sekta) šventykla.
Komunistinės diktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų mažaaukščių daugiabučių gyvenamųjų namų, mokyklų, pramonės įmonių, administracinių pastatų.
