Italų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Italų kalba (italiano)
Kalbama:	Italija, San Marinas, Šveicarija, Slovėnija, Vatikanas, Kroatija, Malta, JAV ir Pietų Amerika
Kalbančiųjų skaičius:	60-70 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių:	19
Kalbos išnykimas:
Kilmė:	Indoeuropiečių Italikų ir romanų Vakarų romanų italų
Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba:	Italija, San Marinas, Šveicarija, Vatikanas
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1:	it
ISO 639-2:	ita
ISO 639-3:	ita

Italų kalba – viena iš romanų kalbų. Italų kalba turi daug dialektų, o moderni italų kalba susiformavo Florencijos, Pizos ir Sienos dialekto pagrindu, dėl šio regiono kultūrinės įtakos – šia kalba parašyta Dantės „Dieviškoji komedija“, kuri laikoma pirmuoju modernios italų kalbos grožinės literatūros darbu, taip pat Petrarkos ir Bokačio darbai.

[taisyti] Paplitimas

Italų kalba kalbama visų pirma Italijoje, kur ji yra valstybinė kalba. Itališkai kalbama pietų Šveicarijoje, kur ji yra pripažįstama oficialia kalba. Mažesnės itališkai kalbančios bendruomenės yra Jugoslavijoje, Prancūzijoje (Korsika ir Nica), Etiopijoje, Eritrėjoje, Somalyje ir Libijoje

[taisyti] Vieta romanų kalbų šeimoje

Tradiciškai italų kalbos vieta skirtingose klasifikacijose skiriasi. Labiausia paplitusi versija yra ta, kad romanų kalbos skyla į dvi grupes – Rytų (į kurią įeina rumunų ir aromanų kalbos) ir Vakarų, kuri atitinkamai dalijasi į dvi šakas Galo-Iberijos kalbas (prancūzų, provansalų, langedoko, retoromanų), Galo-Italijos kalbas (lombardų, pjemontiečių, venecijiečių, ligūrų ir kt.) ir Italo-Dalmatijos šaką, kuriai priklauso išnykusi dalmatų kalba, taip pat siciliečių, kalabrų, neapoliečių ir „italų“ arba tiksliau toskanų kalbos.

Vikipedija Italų kalba

taisyti	Plačiausiai vartojamos kalbos
Kinų kalba \| Anglų kalba \| Arabų kalba \| Ispanų kalba \| Prancūzų kalba \| Vokiečių kalba \| Portugalų kalba \| Italų kalba \| Rusų kalba \| Hindi \| Bengalų kalba \|