Bulgarija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bulgarijos respublika – valstybė pietryčių Europoje. Ribojasi su Juodąja jūra rytuose, Graikija ir Turkija pietuose, Serbija, bei Makedonija vakaruose ir Rumunija šiaurėje.

Turinys 1 Istorija 2 Vardo Istorija 3 Politinė sistema 4 Administracinis suskirstymas 5 Geografija 6 Ekonomika 7 Demografija 8 Kita Informacija 9 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Bulgarijos istorija

Dabartinės šalies teritorijoje gyventa paleolite, VIII-VI amžiuje čia gyveno trakų gentys. I amžiuje trakus užkariavo Romos imperija, įkurta Mezijos, Trakijos ir Makedonijos provincijos, nuo 395 metų jau priklausiusios Bizantijos imperijai.

VI-VII amžiais teritorijoje apsigyveno slavai. Apie 680 metais tiurkų protobulgarų gentis, vadovaujamai chano Asparucho, įsiveržė į šiaurės Balkanus, kur jie susimaišė su vietiniais slavais ir trakais, 681 m. susikūrė pirmoji Bulgarijos valstybė su sostine Pliska. Nuo vengrų ir pečenegų antpuolių susilpnėjusi valstybė 966 metais užimta senrusių, 971-1018 metais Bizantija išstūmė rusus ir prisijungė Bulgariją, paversdami savo provincija. Po 1185-1187 metų sukilimo sukurta antroji Bulgarijos valstybė. XIII a. pirmoje pusėje valstybei priklausė Albanija, Epyras, Serbija, Makedonija, Vakarų Trakija, vėliau valstybė pradėjo silpti. 1330 m. atskirta Makedonija, XIV a. viduryje – Dobrudža. Apie 1363 metus valstybė suskilo, o 1393-1396 metais abi karalystės užimtos turkų. Turkai sunaikino bulgarų bajoriją, suvaržė religinę laisvę, bet atėjus taikai pradėjo kilti ūkis, plėtėsi miestai.

XIX amžiuje stiprėjo bulgarų tautinė savimonė, kilo religinis ir kultūrinis sąjūdis ir po Rusų-Turkų karo (1877-1878) pagal San Stefano taikos sutartį numatyta didelė bulgarų valstybė, tačiau dar 1878 metų birželį Berlyno kongrese valstybė sumažinta ir paversta Turkijos autonomine kunigaikštyste. 1879 metais priimta liberali konstitucija, turkams priklausiusi žemė išdalinta valstiečiams. Po jaunaturkių revoliucijos 1908 m. spalio 5 d. paskelbta Bulgarijos nepriklausomybė, kunigaikštis Ferdinandas I pasiskelbė caru. 1912-1913 metais dalyvavo I Balkanų kare, kur prisidėjo prie pergalės prieš Turkiją, antrame Balkanų kare pralaimėjus, neteko daugumos įgytų žemių.

Po pirmojo pasaulinio karo, kuriame dalyvavo Centro valstybių pusėje, neteko Vakarų Trakijos, mokėjo reparacijas. 1920-1923 metais įvykdyta radikali žemės ūkio reforma, plečiamas švietimas, 1923 metais įvykdytas perversmas, tuoj po jo numalšintas komunistų rengtas Rugsėjo sukilimas, apribotos demokratinės laisvės. Po 1934 perversmo sustabdytas konstitucijos galiojimas, uždraustos politinės partijos. Po metų įvykdytas perversmas įtvirtino autoritarinę Boriso III diktatūrą.

Antrojo pasaulinio karo metu iki 1941 metų liko neutrali, vėliau prisijungė prie Berlyno pakto, prisijungė kaimyninių žemių, bet artėjant frontui 1944 metų rugsėjo 5 dieną vėl paskelbė neutralumą. Tą pačia dieną įžengė TSRS kariuomenė ir rugsėjo 8 dieną Bulgarija paskelbė karą Vokietijai. Po karo valdžioje įsitvirtino komunistai, remiami TSRS. 1946 rugsėjį panaikinta monarchija, 1947 metais parengta konstitucija TSRS pavyzdžiu, paskelbta liaudies respublika. 1971 metais konstitucijoj įtvirtinta komunistų partijos valdžia. 1984-1989 metais vykdyta prievartinė asimiliacija, tuo metu į Turkiją išvyko apie 300 000 turkų. 1989 metais preadėjo kurtis opozicinės grupuotės, 1990 metais atsisakyta konstitucijos punkto, valdžioje įtvirtinančio komunistus. 1991 metų lapkričio rinkimus nežymia persvara laimėjo opozicinė Demokratinių jėgų sąjunga.

[taisyti] Vardo Istorija

Pagrindinis straipsnis: Bulgarijos vardo istorija

VI a. į Balkanus plūstelėjo slavų gentys, kurios stebėtinai greitai – per koki šimtmetį – susiliejo su trakais. Tačiau tuo nesibaigė dabartinių bulgarų protėvių formavimosi procesas. Istorija lėmė šioms žemėms susilaukti dar vienos atėjūnų bangos, davusios savo vardą visam kraštui. Tai buvo bulgarai, istoriniuose šaltiniuose dar žinomi protobulgarų vardu. VII a. antr. pusėje dalis Volgos bulgarų (arba bolgarų) paliko savo tėvynę, ir pajudėjo Balkanų pusiasalio link, ir teritoriją į pietus nuo Dunojaus užplūdo tiurkių gentims priklausantys bulgarai. Taigi, susiliejus seniesiems bulgarams, trakams ir slavams, susiformavo šiandieniniai bulgarai. 981 m. buvo įkurta Bulgarų valstybė.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Bulgarijos politinė sistema

Valstybės santvarka – parlamentinė respublika. Galioja 1991 metų konstitucija. Valstybės vadovas – penkeriems metams tiesioginiuose rinkimuose renkamas prezidentas, kuris yra ir kariuomenės vadas. Renkant prezidentą, antrąją vietą pagal balsus užėmęs kandidatas tampa viceprezidentu.

Įstatymų leidžiamoji valdžia – Nacionalinis Susirinkimas (Narodo Sobranije), kurio 240 narių renkami tiesioginiuose rinkimuose ketveriems metams. Priimant konstitucijos pataisas, renkamas 400 narių Didysis Nacionalinis Susirinkimas.

Vykdomoji valdžia – Ministrų Taryba. Sritis administruoja Ministrų Tarybos skiriami valdytojai. Savivaldybių tarybos renkamos 4 metams.

Pagrindinis politinis susivienijimas – Demokratinių jėgų sąjunga, sudaryta iš 12 organizacijų (Bulgarijos žemdirbių liaudies sąjunga, Bulgarijos socialdemokratų partija, Demokratų partija ir k.t.). kitos partijos – nacionalinis judėjimas Simeonas II, Bulgarijos socialistų partija, Judėjimas dėl teisių ir laisvių.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Bulgarijos sritys

Bulgarija suskirstyta į 28 sritis (oblasti).

Blagojevgrado sritis Burgaso sritis Chaskovo sritis Dobričiaus sritis Gabrovo sritis Jambolo sritis Kerdžalų sritis Kiustendilo sritis Lovečo sritis Montanos sritis Pazardžiko sritis Perniko sritis Pleveno sritis Plovdivo sritis

Razgrado sritis Rusės sritis Silistros sritis Sliveno sritis Smoliano sritis Sofijos miestas (Област София-град) Sofijos sritis Stara Zagoros sritis Šumeno sritis Tergovištės sritis Varnos sritis Veliko Tirnovo sritis Vidino sritis Vracos sritis

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Bulgarijos geografija

Kalnai užima apie 60 % teritorijos, čia yra Balkanų kalnai, Antibalkanų kalnai, tektoniniai Kazanlenko bei Karlovo slėniai, herciniai Rilos, Rodopų bei Pirino kalnai, derlinga aliuvinė Aukštutinės Trakijos žemuma. Aukščiausia vieta – Musalos kalnas (2925 m). Gausu karstinių urvų. Klimatas daugiausiai vidutinių platumų žemyninis, pietuose bei pajūryje subtropinis.

Bulgarijos teritorijos pakraščiu teka Dunojus, kitos upės – Iskeras, Jantra, Lomas, Ogosta, Osemas, Marica, Struma, Mesta, Kamčija, Sredecka.daugumos upių vandeniu drėkinami laukai.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Bulgarijos ekonomika

Ekonomiškai nestipri valstybė. Kasamas lignitas, rusvosios anglys, akmens anglis, geležies, vario, cinko, švino bei mangano rūdos, auksas, sidabras, boksitas, išgaunama nafta, gamtinės dujos. Apdirbamoji pramonė 2000 metais sukūrė 14,5 % BVP. Svarbesnės maisto pramonės šakos – cukraus, tabako, rožių aliejaus, vyno, augalinio aliejaus, vaisių bei daržovių perdirbimas, mėsos, žuvų.

Pajamos iš turizmo 2001 metais sudarė 1,2 mlrd. dolerių, šalyje apsilankė 4,5 mln. turistų.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Bulgarijos demografija

2001 metais 83,6 % gyventojų sudarė bulgarai, 9,5 % turkai, 4,6% čigonai (romai). Dauguma gyventojų priklauso Bulgarijos stačiatikių bažnyčiai (85 %), yra musulmonų (13 %), judaistų (0,8 %), katalikų (0,5 %), unitų (0,2 %), protestantų, Armėnų apaštališkosios bažnyčios narių. Bedarbių 2001 metais – 17,5 %. Tankiausiai gyvenama palei Juodosios jūros pakrantę, Aukštutinės Trakijos žemumoje, upių slėniuose. Miestuose gyvena 69 % žmonių.

[taisyti] Kita Informacija

• Bulgarijos ryšiai
• Bulgarijos transportas
• Bulgarijos karinės pajėgos
• Bulgarijos tarptautiniai santykiai
• Bulgarijos šventės

[taisyti] Nuorodos

• Essential History of Bulgaria in Seven Pages

---