Vyskupija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vyskupija (nuo gr. διοίκησις vert. administracija) yra Romos katalikų bažnyčių administracinis teritorinis vienetas, valdomas vyskupo. Vyskupijos valdytojas vyskupas ordinaras reziduoja prie katedros bažnyčios.
Vyskupija susideda iš dekanatų ir parapijų. Vyskupija įeina į bažnytinę provinciją, valdomą arkivyskupo.
[taisyti] Lietuvos vyskupijos
Lietuvos bažnytinę provinciją sudaro 2 metropolijos arkivyskupijos (Vilniaus ir Kauno) ir 5 vyskupijos (Kaišiadorių, Panevėžio, Šiaulių, Telšių ir Vilkaviškio).
- Vilniaus arkivyskupija suskirstyta į Ignalinos, Maišiagalos, Nemenčinės, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Varėnos ir Vilniaus dekanatus. 1991 m. Apaštalų Sostui Lietuvoje įsteigus Vilniaus metropoliją, jai priskirtos Kaišiadorių ir Panevėžio vyskupijos.
- Kauno arkivyskupija suskirstyta į Jonavos, Kauno I, Kauno II, Kėdainių, Raseinių, Ukmergės dekanatus. 1991 m. Apaštalų Sostui Lietuvoje įsteigus Kauno metropoliją, jai priskirtos Telšių ir Vilkaviškio, o nuo 1997 m. ir Šiaulių vyskupijos.
- Šiaulių vyskupija suskirstyta į Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių dekanatus.
- Telšių vyskupija suskirstyta į Akmenės, Klaipėdos, Mažeikių, Palangos, Plungės, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių dekanatus.
- Vilkaviškio vyskupija suskirstyta į Aleksoto, Alytaus, Lazdijų, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio dekanatus.