Krikščionybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pagrindinis krikščionybės simbolis – kryžius.

Krikščionybė – (gr. Χριστιανισμός) monoteistinė, viena labiausiai paplitusių pasaulio religijų (apie 2 mlrd. tikinčiųjų), atsiradusi prieš 2 tūkst. metų Palestinoje. Krikščionybė remiasi Jėzaus iš Nazareto mokymu ir gyvenimu, kurį Naujajame Testamente aprašė ankstyvieji jo pasekėjai. Didelę įtaką krikščionybei turėjo judaizmas, iš kurio ji perėmė dalį savo šventųjų raštų (Senasis testamentas) ir tokias svarbias tiesas kaip monoteizmas, tikėjimas išganytoju (mesiju) ir prisikėlimu. Tai vienintelis tikėjimas, skelbiantis Dievo įsikūnijimą ir tapimą žmogumi.

Krikčionybei būdingas teiginys jog visi žmonės prieš Dievą yra lygūs: turtas (su galimybe daugiau paaukoti), socialinė padėtis ar net aukštos religinės pareigos žmogaus prie Dievo nepriartina (LK 18). Tai nėra savaime suprantamas kiekvienos religijos bruožas.

Žodis Krikščionybė (gr. Χριστιανισμός) kilęs iš žodžio krikščionis (gr. Χριστιανός), kuris reiškia panašus į Kristų (gr. Χριστός). Pirmą kartą krikščionimis niekinamai buvo pavadinti tikintieji iš Antiochijos (žiūr. Biblijos Naujajame Testamente Apaštalų darbų 11 skyrių 26 eilutę).

Krikščionybė atsirado Romos imperijos rytinėje provincijoje Judėjoje, o IV a. tapo Romos imperijos valstybine religija.

Krikščionimis šiuo metu save laiko daugiau nei 2,1 mlrd. žmonių. Aktyviai praktikuojančių tikinčiųjų yra mažiau.

Krikščionys yra Jėzaus Kristaus sekėjai. Šis mokytojas bei pranašas krikščionių laikomas Dievo sūnumi, atėjusiu mirti už žmonių nuodėmes.

Pamaldų pagrindas – Biblija, susidedanti iš Senojo ir Naujojo testamentų.

Krikščionybė padarė gana didelę įtaką Vakarų civilizacijos kultūros raidai.

[taisyti] Krikščionybės šakos

Krikščionybė per savo ilgą istoriją susidūrė su daugybe problemų. Krikščionių bažnyčia ne kartą skilo. Atsirasdavo vis naujų krikščionybės krypčių. To padariniai – daugiau nei 30 000 krikščionybės atšakų. Kai kurios yra oficialios, o kitos laikomos sektomis. Dabartinis krikščionybės medis atrodo taip:

Vakarų krikščionybė:
- Katalikybė
- Protestantizmas (Reformuota bažnyčia):
  - Liuteronybė – krikščionių protestantų tikėjimas, atsiradęs Vokietijoje XVI a. reformacijos epochoje prieš katalikybę, įsteigėjas – Martynas Liuteris; daugiausia paplitusi Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse.
  - Kalvinizmas – (pagal Žaną Kalviną, 1509 – 1564 m.) – viena iš protestantų religinių sistemų, kilusi Šveicarijoje.
  - Anglikonybė

Rytų krikščionybė:
- Sentikiai
- Stačiatikybė (pravoslavybė, ortodoksija), ypač paplitusi Graikijoje bei slavų šalyse (labiausiai Rusijoje). Stačiatikybės išskirtinis bruožas – reformuotos apeigos.

Taip pat egzistuoja ir krikščioniškos kilmės atskalos, kurių nepripažįsta tradicinės šakos. Kitatikiai, sektos buvo pagrindinė katalikų bažnyčios problema nuo pat pradžių. Ankstyvaisiais amžiais buvo arijai ir manicheistai, viduramžiais – katarai ir valdensai, o Renesanso laikotarpiu – husitai, liuteronai ir kalvinistai – visi jie katalikų bažnyčios buvo laikomi eretikais. Dabar protestantai (liuteronai, kalvinistai, anglikonai ir kiti) nėra laikomi eretikais ar sektomis.

Manicheizmas, manikeizmas – [nuo legendinio perso Mani vardo] – religinė srovė, išplitusi Romos imperijoje, pradedant nuo m. e. III a.; krikščionybės elementų ir senovės persų religijos mazdeizmo mišinys; bažnyčios buvo žiauriai persekiojama; išsilaikė iki X amžiaus.

Katarai – (gr. katharos „švarus“) – religinė sekta Italijoje ir Prancūzijoje (XI-XIII a.); skelbė asketizmą, nepripažino sudėtingos bažnytinės hierarchijos ir vadino save katarais, t. y. švariais; Prancūzijos pietuose jie buvo vadinami abigiečiais, o slavų žemėse – bogomolais; buvo persekiojami katalikų bažnyčios.

Valdensai – religinė sekta, atsiradusi Prancūzijos pietuose XII a. pabaigoje ir apėmusi pirklius, miesto varguomenę ir valstietiją (įkūrėjas – Liono pirklys Pjeras Valdo). Valdensai kovojo prieš katalikybę ir buvo Romos popiežiaus paskelbti eretikais; juos žiauriai persekiojo.

Husitai – Jano Huso (1369 – 1415m.) pasekėjai, Čekijos valstiečių, miestiečių ir smulkiųjų feodalų judėjimo vado jų kovoje prieš vokiečių feodalų ir Romos katalikų bažnyčios viešpatavimą. Husitų judėjimas įgavo itin platų užmojį po to, kai Husas buvo apkaltintas esąs eretikas ir sudegintas ant laužo.

[taisyti] Krikščionybės istorija

Pagrindinis straipsnis – Krikščionybės istorija

Krikščionybės istorija neatsiejamai susijusi su Jėzaus Kristaus gyvenimu. Jis yra krikščionybės pradininkas, kurio kančios, nukryžiavimas ir prisikėlimas įkvėpė jo pasekėjus skleisti Jėzaus mokymą ir paskatino prisijungti prie krikščionių daugybę žmonių.

[taisyti] Jėzus Kristus

Pagrindinis straipsnis – Jėzus Kristus

Krikščionys tiki, kad Jėzus Kristus gimė Betliejuje. Jo motina – skaisti mergelė Marija, pagimdžiusi Jėzų iš Šventosios Dvasios. Biblijoje Jėzaus gimimas papasakotas Luko ir Mato evangelijose.

Apie Jėzų daugiau žinoma nuo tada, kai jam suėjo 30 metų ir jis pradėjo skleisti savo mokymą ir daryti stebuklus. Jėzaus mokymas papiktino judėjų dvasininkus, kurie perdavė Kristų romėnų teismui. Jėzus Kristus buvo nuteistas už erezijos skleidimą ir nukryžiuotas.

Krikščionys tiki, kad Jėzus Kristus trečią dieną po nukryžiavimo prisikėlė iš mirusiųjų. Prisikėlusį jį matė daug Kristaus mokinių. Tikima, kad Jėzus po prisikėlimo įžengė į dangų.

Istorikai sutinka, kad Jėzus Kristus yra reali asmenybė. Tačiau Jėzaus stebuklų ir prisikėlimo mokslininkai patvirtinti negali, o krikščionims patvirtinimas nėra reikalingas, nes krikščionybė remiasi ne įrodymais, o tikėjimu.

[taisyti] Ankstyvoji krikščionybė

Prie krikščionybės plitimo daug prisidėjo Apaštalas Paulius, kuris skleidė Jėzaus mokymą ir ragino kitų religijų atstovus prisidėti prie krikščionių.

Krikščionybei plisti padėjo daugelis Jėzaus pasekėjų: apaštalai, misionieriai ir dvasininkai. Krikščionybei išpopuliarėti padėjo ir kitos priežastys:

Kristaus mokymas visiems Romos imperijos pažemintiesiems suteikė žmogaus teises ir iškėlė šeimos idealą bei vertę visuomenės akyse.
Šventųjų ir kitų krikščionių gyvenimas, kankinių dalia ir ryžtas atversdavo net persekiotojus.
Krikščionybė buvo priimtina įvairiems gyventojų sluoksniams ir tautoms.

Apaštalas Paulius steigė bažnyčias visoje Romos imperijoje, kur krikščionys buvo persekiojami, nes kėlė grėsmę senajai pagoniškajai religijai, smerkė gladiatorių kovas, atsisakė garbinti imperatorius. Kaip didžiausi persekiotojai garsėjo romėnų imperatoriai Neronas ir Diokletianas.

Persekiojimai baigėsi, kai kovą dėl valdžios laimėjo Konstantinas Didysis. Ankstyvaisiais krikščionybės amžiais, buvo keletas konkuruojančių sektų, kurios save vadino krikščionimis. Bet po imperatoriaus Konstantino I valdymo, krikščionybė ir vietinės valdymo hierarchijos struktūros buvo tarpusavyje susietos. Konstantinas Didysis 313 m. Milano ediktu įteisino krikščionybę ir 325 m. sušaukė Nikėjos Bažnyčios susirinkimą, kuris suformulavo ir susistemino pagrindines tikėjimo tiesas.

Krikščionybei įsigalėti padėjo imperatorius Teodosijus, 392 m. paskelbęs krikščionybę valstybine religija. Taip pat Teodosijus uždraudė arijonų sektas, ėmė persekioti pagonis.

[taisyti] Krikščionybė viduramžiais

Jau nuo 395 m., kai Romos imperatorius Teodosijus padalijo Romos imperiją į dvi dalis, ėmė ryškėti skirtumai tarp rytų ir vakarų krikščionių. 476 m., kai žlugo Vakarų Romos imperija, atsirado prielaidų skilti Krikščionių Bažnyčiai, nes tikinčiųjų valstybiniai ryšiai jau nebevienijo. Buvo ne vienas laikinas Bažnyčios skilimas, tačiau 1054 m. krikščionys galutinai suskilo į vakarų ir rytų atšakas (įvyko Didžioji schizma). Vakarų krikščionis iki reformacijos galima vadinti katalikais.

Daugiau informacijos – Schizma

X – XI a. atsirado poreikis reformoms, nes dvasininkai nesilaikydavo bažnytinių reikalavimų. Tikintieji vis labiau piktindavosi dvasininkų elgesiu. Todėl Kliuni vienuolynas paskelbė Bažnyčios reformos idėją. Kliuni reformas įtvirtino popiežius Grigalius VII. Kliuni reformos vykdytos tik Katalikų Bažnyčioje.

Daugiau informacijos – Kliuni reformos

XI – XIII a. katalikai skelbė Kryžiaus žygius į Artimuosius Rytus, o XIII – XV a. jie kovojo su baltų pagonimis. Pirmąjį Kryžiaus žygį 1095 m. paskelbė popiežius Urbonas II. Per visą Kryžiaus žygių į Artimuosius Rytus laikotarpį surengti aštuoni Kryžiaus žygiai.

Daugiau informacijos – Kryžiaus žygiai

Viduramžiais tarp katalikų atsirasdavo religinių srovių (erezijų), prieštaraujančių Bažnyčiai. Siekiant sustabdyti erezijas, įsteigta inkvizicija (bažnytinis teismas). Inkvizitoriai persekiojo, surasdavo ir žiauriai tardydavo eretikus.

Daugiau informacijos – Inkvizicija

[taisyti] Reformacija ir kontrreformacija

Pagrindiniai straipsniai:

Reformacija
Kontrreformacija

XVI a. Katalikų Bažnyčia ir didelė dalis Europos patyrė dideles permainas. Nepasitenkinimas Katalikų Bažnyčia (indulgencijomis, simonijomis, didelėmis bažnytinėmis rinkliavomis, dvasininkų savivaliavimu) XVI a. peraugo į reformaciją. Šio judėjimo pradžia laikoma 1517 m., kai Martynas Liuteris ant bažnyčios durų iškabino „95 tezes“. Šiose tezėse jis pateikė savo idėjas, kaip pertvarkyti Bažnyčią. Prasidėjusi Vokietijoje, reformacija greitai paplito kitose Europos valstybėse. Protestantizmas įsigalėjo Anglijoje (anglikonybė), Šveicarijoje (kalvinizmas), Skandinavijos šalyse, Latvijoje, Estijoje, Nyderlanduose ir kitur.

Katalikų Bažnyčia ėmėsi priemonių prieš reformaciją. XVI a. vid. – XVII a. pr. vyko kontrreformacija. Propaganda, diskusijomis, prievarta ir inkvizicija Šventasis Sostas siekė susigrąžinti tikinčiuosius. Įsteigtas Jėzuitų ordinas siekė stiprinti katalikybę steigdamas katalikiškas mokyklas ir universitetus. Tridento bažnytiniame susirinkime įdiegti reikalingi pertvarkymai ir sustiprintas Bažnyčios autoritetas.

Daugiau informacijos – Jėzuitų ordinas

[taisyti] Krikščionybė naujaisiais laikais

[taisyti] Naujausieji laikai ir krikščionybė

[taisyti] Krikščionybės simboliai

Krikščionybė, viena seniausių (susikūrusi I a.) ir didžiausių pasaulio religijų turi daugybę simbolių. Štai pagrindiniai:

	Kryžius – pagrindinis krikščionybės simbolis. Jis reiškia nukryžiavimą, nuodėmių atleidimą ir Jėzaus Kristaus kančias už žmones.
	Žuvis (Ictus, Ichthus) – vienas ankstyviausių Kristaus simbolių. Graikų kalboje žodžio žuvis raidės atitinka žodžių Jėzus Kristus, Dievo sūnus, Išganytojas pirmąsias raides.
	*Labarum*. Ankstyvosios krikščionybės simbolis. Monogramą sudaro dvi graikų abėcėlės raidės, žyminčios graikiško Kristaus vardo pradžią: X ir P.
	JHS (Jesus hominibus salvator), IHS (In hoc signum) – tai graikiškai rašomo Jėzaus vardo santrumpa.
	INRI. Šios didžiosios raidės paprastai vaizduojamos ant lentelės virš Nukryžiuotojo. Tai yra santrumpa lotyniško užrašo Jezus Nazaremus Rex Judaeorum („Jėzus Nazarietis, žydų karalius“).
	Avinėlis (Agnus Dei – Dievo avinėlis). Naujajame Testamente Kristus dažnai vadinamas Avinėliu, o jo sekėjai – avelėmis. Avinėlis – nekalta ir nebyli auka, Eucharistijos simbolis. Tai švelnumo, gerumo ir tyrumo simbolis.

Keturi evangelistai taip pat turi savo simbolius ir atributus: Matas – angelą, Morkus – liūtą, Jonas (vardas) – erelį, Lukas – jautį.

[taisyti] Krikščionių šventės

Beveik visi krikščionys švenčia sekmadienį, kurį laiko Jėzaus Kristaus prisikėlimo diena. Taip pat švenčiamos Kalėdos – Kristaus gimimas ir Velykos – Kristaus prisikėlimas. Romos katalikai ir rytų stačiatikiai turi daug kitų švenčių.

[taisyti] Krikščionybė Lietuvoje

Krikščionybė į Lietuvą pradėjo skverbtis nuo X a., XIII a. antroje pusėje pasikrikštijo pirmasis Lietuvos valdovas – Mindaugas. Mindaugui priėmus krikštą, jis buvo popiežiaus karūnuotas ir Lietuvoje įkurtos trys vyskupijos bei Lietuvos bažnytinė provincija. 1263 m., žuvus Mindaugui, praktiškai sustojo ir krikščionybės plėtimasis Lietuvoje. Oficialia religija krikščionybė vėl tapo tik 1387 m., Jogailos ir Vytauto valdymo laikais.

XVI a. Lietuvoje pradėjo plisti protestantiški judėjimai, ypač ponų ir bajorų tarpe, amžiaus viduryje beveik visi bajorai išpažino šias religijas, apie pusė LDK bažnyčių tapo protestantiškomis, tačiau skirtingai nei kitose Europos šalyse, protestantizmą jau kitam šimtmetyje išstūmė katalikybė, liko tik pavienės protestantų bendruomenės

Šiuo metu Lietuvoje katalikybė yra pagrindinė, labiausiai paplitusi religija.

Krikščionybė
Krikščionybės istorija - Jėzus Kristus - Biblija - Senasis Testamentas - Naujasis Testamentas
Katalikybė \| Stačiatikybė \| Protestantizmas \| Anglikonizmas \| Koptai \| Nestoriečiai