Evangelija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Evangèlija (gr. ευανγέλιον – geroji naujiena, džiugi žinia) krikščionybėje vadinama geroji žinia apie išgelbėjimą iš nuodėmių per tikėjimą į Jėzų Kristų. Evangelija taip pat vadinamos 4 pirmosios Naujojo Testamento knygos bei kai kurios neįtrauktos į Biblijos kanoną apokrifinės knygos.
Žodžiu „evangelija“ taip pat vadinamas Dievo išgelbėjimo planas žmonijai.
Originaliąją šio žodžio prasmę apibrėžia Naujasis Testamentas. Žodį „evangelija“ naudoja Apaštalas Paulius savo pirmame laiške korintiečiams 15 skyriuje, kuriame jis primena, kad per jo skelbiamą evangeliją jie buvo išgelbėti. Ten pat šią Evangeliją jis apibrėžia:
- Broliai, aiškinu jums Evangeliją, kurią jums paskelbiau, kurią jūs ir priėmėte ir kurioje stovite,
- ir kuria esate išgelbėti, – jeigu jūs laikotės to žodžio, kurį jums paskelbiau; kitaip jūs įtikėjote veltui.
- Pirmiausia jums perdaviau tai, ką pats gavau: kad Kristus numirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus;
- ir kad Jis buvo palaidotas, ir kad prisikėlė trečią dieną pagal Raštus;
- ir kad Jis pasirodė Kefui, po to dvylikai.
- Po to Jis pasirodė iš karto daugiau nei penkiems šimtams brolių, kurių daugumas tebegyvena iki šiol, o kai kurie yra užmigę.
- Po to Jis pasirodė Jokūbui, paskui visiems apaštalams.
- O visų paskiausiai, lyg ne laiku gimusiam, Jis pasirodė ir man.
-
-
- (1 Korintiečiams 15 skyrius, K. Burbulio vertimas)
-
[taisyti] Nuorodos
 |
Šis religinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
