Senovės Roma
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
|---|
| Senovės Romos istorija |
| Priešistorinė Italija |
| Etruskai |
| Didžioji Graikija |
| Romos karalystė |
| Romos respublika |
| Romos imperija |
| Julijų-Klaudijų dinastija > Flavijų dinastija > Nervų-Antoninų dinastija > Severų dinastija > Konstantinų dinastija > Valentinianų dinastija > Teodosų dinastija |
| Vakarų Romos imperija |
| Italijos istorija |
Senovės Roma vadinama senovės civilizacija apėmusi Romos miesto valdomas teritorijas nuo VI a.pr.m.e. iki V-VI a. Nedidelė žemdirbių bendruomenė IX a. pr. m. e. įkurta Apeninų pusisalyje išsiplėtė iki didžiulės Viduržemio jūros regioną apėmusios imperijos. Per XII amžių trukusį Romos valstybės gyvavimą jos valdymo forma keitėsi nuo monarchijos į respubliką (oligarchijos ir demokratijos derinys) ir galiausiai imperiją.
Senovės Roma padarė labai stiprią įtaką vėlyvesnės Krikščioniškosios Vakarų civilizacijos formavimuisi.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Senovės Romos istorija dažniausiai skirstoma į tris etapus pagal valdymo formą.
[taisyti] Karalių laikotarpis
- Pagrindinis straipsnis: Romos karalystė
Laikotarpis truko 753–510/508 pr. m. e.
Romos miestas susiformavo pelkėtoje lygumoje, ribojamoje Kapitolijaus, Palatino ir Kvirinalo kalvomis. Kultūriškai besiformuojanti civilizacija patyrė didžiulę etruskų ir senovės graikų įtaką.
[taisyti] Respublika
- Pagrindinis straipsnis: Romos respublika
Laikotarpis truko 509/508–30/27 pr. m. e. (pagal vieną iš interpretacijų)
[taisyti] Imperija
- Pagrindinis straipsnis: Romos imperija
Laikotarpis truko 30/27 pr. m. e. – 476 30 m.pr.m.e. vainikuotas pirmasis imperatorius Gajus Julijus Oktavianas Augustas.
Senovės Roma pasižymėjo karingumu ir imperialistine politika. Valdant imperatoriui Trajanui (98 – 117) valstybės plotas siekė nuo dabartinės Škotijos iki Artimųjų Rytų.
Civilizacijos saulėlydis prasidėjo V a. Vakarinė imperijos dalis, įskaitant Ispaniją, Galiją ir Italiją suskilo į nepriklausomas karalystes. Rytų Romos imperija, valdoma iš Konstantinopolio, po 476 m., kurie tradiciškai laikomi "Romos žlugimo" metais, paprastai vadinama Bizantija.
Paskutinis imperatorius Romulas Augustas.
[taisyti] Kultūra
Romos imperija stipriai paveikė ne tik savo valdomas teritorijas, bet ir aplinkines šalis. Žymiausiais romėnų poetais ir rašytojais laikomi Ciceronas ir Vergilijus. Romėnai pasiekė aukštų pasiekimų architektūroje, statė didelius pastatus, akvedukus, akmeninius tiltus ir kelius. Dalis jų išlikę iki šių dienų.
Svarbi populiariosios romėnų kultūros dalis buvo gladiatorių kautynės, kurios buvo panašios į dabartinį sportą, tačiau kautynių metu dažnai buvo kaunamasi iki mirties. Tarp pramogų populiarios buvo ir žirgų traukiamų vežimų lenktynės.
Pagrindinis piniginis vienetas buvo denarai (monetos).
[taisyti] Romėnų teisės filosofija
Romoje didelę įtaką politikai turėjo ne filosofai, o juristai. Romėnų civilizacijos simboliu galėtų būti Antikos teisė. Romėnų teisės filosofija ne abstrakčiai svarstė, kas teisinga ir kas neteisinga, šitų sąvokų prasmę, bet svarstė praktišką teisingumo įsikūnijimą, to teisingumo, kurį sukūrė iš visų to meto tautų įstatymų padarę vieną universalią valstybės teisę.
Romėnams teisė (ius) ir įstatymas (lex) nesutampa, nors tokią klasikinę teisės sampratą romėnai turėjo ne visada. Įstatymus leido komicijos.
Lex data – teisė duota užkariautiesiems, nelabai jų atsiklausiant. Tai potvarkiai, duodami prokonsulų, prokuratorių nukariautoms tautoms, provincijoms.
[taisyti] Nuorodos
| Senovės civilizacijos | |
|---|---|
| Senovės Egiptas | Mesopotamija | Indo slėnio civilizacija | Senovės Indija | Senovės Kinija | Senovės Persija | Senovės Sirija Senovės Mažoji Azija | Egėjo civilizacija | Senovės Graikija | Senovės Roma Mezoamerikos civilizacija (Majai, Actekai, Olmekai...) | Peru civilizacijos |
|
