See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Graikija - Vikipedija

Graikija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Graikija (Ελλάδα, senąja graikų k. Ἑλλάς), Graikijos Respublika (Ελληνική Δημοκρατία) – valstybė Europos pietryčiuose. Ji užima Balkanų pusiasalio pietinę dalį ir turi daugiau negu 100 salų (19% visos teritorijos).

Graikija yra ES ir NATO narė.

Ελληνική Δημοκρατία
Elliniki Dhimokratia
Graikijos vėliava Graikijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Graikija žemėlapyje
Valstybinė kalba Graikų
Sostinė Atėnai
Didžiausias miestas Atėnai
Valstybės vadovai Karolos Papoulias
Prezidentas
Kostas Karamanlis
Ministras Pirmininkas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
131 940 km² (94)
0,86%
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
10 688 058 (73)
81,01 žm./km² (85)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
251,70 mlrd. $ (38)
23 500 $ (34)
Valiuta Euras (€)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC +2
UTC +3
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
Nuo Osmanų Imperijos
1821 kovo 25
1828
Valstybinis himnas Graikijos himnas
Interneto kodas .GR
Šalies tel. kodas 30
Graikija
Graikija

Turinys

[taisyti] Istorija

Senovės Graikijos istorija
Priešistorinė Graikija
Egėjo civilizacija:
Kikladų kultūra
Mino civilizacija
Mikėnų kultūra
Graikų tamsieji amžiai
Archajinis laikotarpis
Kreta, Lakonija, Mesenija, Elidė, Arkadija, Achaja, Argolidė, Korintas, Megara, Atika, Bojotija, Euboja, Fokidė, Lokridė, Aitolija, Akarnanija, Ftiotidė, Tesalija, Eolidė, Jonija, Epyras, Pajonija, Makedonija, Trakija, Ilyrija
Klasikinis laikotarpis
Helenizmas
Romos imperija (Achajos provincija)
Graikijos istorija
Graikijos istorija
Senovės Graikijos istorija
Rytų Romos imperija
Bizantijos imperija:
Justinianų dinastija > Heraklijų dinastija > Isaurų dinastija > Makedonų dinastija > Dukų dinastija > Komninų dinastija > Angelų dinastija > Paleologų dinastija
Lotynų imperija, Epyro despotija, Achajos kunigaikštystė, Atėnų kunigaikštystė
Osmanų imperija
Graikijos Karalystė
Graikijos pilietinis karas
Graikijos Respublika

Pagrindinis straipsnis: Graikijos istorija

Graikijos istorija iki IV a.: Egėjo civilizacija, Senovės Graikijos istorija

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Graikijos politinė sistema

Graikija yra parlamentinė demokratija. Valstybės vadovas yra prezidentas, kurį penkerių metų kadencijai renka parlamentas.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Graikijos administracinis suskirstymas

Graikiją sudaro 13 administracinių regionų, suskirstytų į 54 nomus, ir Atono kalno vienuolių respublika. Regionai (skliausteliuose sostinės):

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Graikijos geografija

Vaizdas iš palydovo
Vaizdas iš palydovo

Valstybė išsidėsčiusi Balkanų pusiasalio pietuose ir daugybėje salų. Didžiausios salos: Kreta (Viduržemio jūra), Euboja, Lesbas, Chijas, Kikladų, pietų ir šiaurės Sporadų salynai (Egėjo jūra), Jonijos salynas (Jonijos jūra). Šiaurėje ribojasi su Albanija, Makedonija, Bulgarija, Turkija, vakaruose skalauja Jonijos, pietuose – Viduržemio, rytuose – Egėjo jūros.

  • Bendras sausumos sienų ilgis: 1210 km
  • Pakrantės ilgis: 13 679 km

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Graikijos ekonomika

Graikija – agrarinė pramoninė kapitalistinė šalis, ekonominiu atžvilgiu silpnai išsivysčiusi. Ekonomikai būdinga kapitalo koncentracija. Užsienio kapitalas (ypač JAV, Prancūzijos, D. Britanijos) daugiausiai investuojamas į kalnakasybos, laivų statybos, chemijos pramonės, transporto sritis.

Šalis tapo dešimtąja ES nare 1981 m. sausio 1 d. Per 25 narystės metus, ir ypač per paskutinįjį dešimtmetį, Graikija padarė didelę ekonominę pažangą. Plačiau paplito investicijos į pramonės įmones, o su ES struktūrinių fondų parama buvo plėtojama infrastruktūra. Be to, sparčiai augo biudžeto pajamos iš turizmo, laivininkystės bei aptarnavimo sektorių. 2001 m. Graikija įsivedė bendrą Europos valiutą – eurą. Pagal BVP 1 gyv. augimo tempus, šalis priskiriama prie pasiturinčių valstybių. Nepaisant to, ekspertai pripažįsta, jog vyriausybė privalo dar sparčiau spręsti iškylančius ekonominius klausimus ir taip išnaudoti šalies potencialą, jog ji pasiektų turtingiausių valstybių lygį.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Graikijos demografija

Apie 98% Graikijos gyventojų yra graikai, ypač šiaurės Graikijoje gyvena albanai (0,85 %), valakai (0,22 %) , turkai (0,18 %), ir slavų makedonai (0,03 %).

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Graikijos kultūra

Senovės GraikijaEuropos kultūros centras. Čia susiformavo įstatymai, valdymo sistema, gimė teatras, literatūra, mokslai, sportas, architektūra. Graikų architektūros darbus kopijavo ir vėlėsnių laikų žmonės. Taip graikai turi savitą – graikišką abėcėlę, kurią daugelis žmonių vartoja matematikoje, fizikoje ir kituose moksluose.

[taisyti] Kita Informacija

  • Graikijos ryšiai
  • Graikijos transportas
  • Graikijos karinės pajėgos
  • Graikijos šventės

[taisyti] Nuorodos

Laisvajame žodyne yra terminas Graikija




Kitomis kalbomis


aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -