Graikija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Graikija (Ελλάδα, senąja graikų k. Ἑλλάς), Graikijos Respublika (Ελληνική Δημοκρατία) – valstybė Europos pietryčiuose. Ji užima Balkanų pusiasalio pietinę dalį ir turi daugiau negu 100 salų (19% visos teritorijos).
|
|||||
Valstybinė kalba | Graikų | ||||
Sostinė | Atėnai | ||||
Didžiausias miestas | Atėnai | ||||
Valstybės vadovai | Karolos Papoulias
Prezidentas
Kostas Karamanlis
Ministras Pirmininkas
|
||||
Plotas - Iš viso - % vandens |
131 940 km² (94) 0,86% |
||||
Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
10 688 058 (73) 81,01 žm./km² (85) |
||||
BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 251,70 mlrd. $ (38) 23 500 $ (34) |
||||
Valiuta | Euras (€) | ||||
Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +2 UTC +3 |
||||
Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
Nuo Osmanų Imperijos 1821 kovo 25 1828 |
||||
Valstybinis himnas | Graikijos himnas | ||||
Interneto kodas | .GR | ||||
Šalies tel. kodas | 30 |
Turinys |
[taisyti] Istorija
Senovės Graikijos istorija |
Priešistorinė Graikija |
Egėjo civilizacija: |
Kikladų kultūra |
Mino civilizacija |
Mikėnų kultūra |
Graikų tamsieji amžiai |
Archajinis laikotarpis |
Kreta, Lakonija, Mesenija, Elidė, Arkadija, Achaja, Argolidė, Korintas, Megara, Atika, Bojotija, Euboja, Fokidė, Lokridė, Aitolija, Akarnanija, Ftiotidė, Tesalija, Eolidė, Jonija, Epyras, Pajonija, Makedonija, Trakija, Ilyrija |
Klasikinis laikotarpis |
Helenizmas |
Romos imperija (Achajos provincija) |
Graikijos istorija |
Graikijos istorija |
Senovės Graikijos istorija |
Rytų Romos imperija |
Bizantijos imperija: |
Justinianų dinastija > Heraklijų dinastija > Isaurų dinastija > Makedonų dinastija > Dukų dinastija > Komninų dinastija > Angelų dinastija > Paleologų dinastija |
Lotynų imperija, Epyro despotija, Achajos kunigaikštystė, Atėnų kunigaikštystė |
Osmanų imperija |
Graikijos Karalystė |
Graikijos pilietinis karas |
Graikijos Respublika |
Pagrindinis straipsnis: Graikijos istorija
Graikijos istorija iki IV a.: Egėjo civilizacija, Senovės Graikijos istorija
[taisyti] Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Graikijos politinė sistema
Graikija yra parlamentinė demokratija. Valstybės vadovas yra prezidentas, kurį penkerių metų kadencijai renka parlamentas.
[taisyti] Administracinis suskirstymas
- Pagrindinis straipsnis: Graikijos administracinis suskirstymas
Graikiją sudaro 13 administracinių regionų, suskirstytų į 54 nomus, ir Atono kalno vienuolių respublika. Regionai (skliausteliuose sostinės):
- Atika (Atėnai)
- Epyras (Janina)
- Jonijos salos (Kerkyra)
- Kreta (Heraklionas)
- Peloponesas (Tripolė)
- Pietų Egėjas (Ermupolis)
- Rytų Makedonija ir Trakija (Komotinė)
- Šiaurės Egėjas (Mitilėnė)
- Tesalija (Larisa)
- Vakarų Graikija (Patrai)
- Vakarų Makedonija (Kozanė)
- Vidurio Graikija (Lamija)
- Vidurio Makedonija (Salonikai)
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Graikijos geografija
- Graikijos provincija – Graikijos Makedonija
Valstybė išsidėsčiusi Balkanų pusiasalio pietuose ir daugybėje salų. Didžiausios salos: Kreta (Viduržemio jūra), Euboja, Lesbas, Chijas, Kikladų, pietų ir šiaurės Sporadų salynai (Egėjo jūra), Jonijos salynas (Jonijos jūra). Šiaurėje ribojasi su Albanija, Makedonija, Bulgarija, Turkija, vakaruose skalauja Jonijos, pietuose – Viduržemio, rytuose – Egėjo jūros.
- Bendras sausumos sienų ilgis: 1210 km
- Pakrantės ilgis: 13 679 km
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Graikijos ekonomika
Graikija – agrarinė pramoninė kapitalistinė šalis, ekonominiu atžvilgiu silpnai išsivysčiusi. Ekonomikai būdinga kapitalo koncentracija. Užsienio kapitalas (ypač JAV, Prancūzijos, D. Britanijos) daugiausiai investuojamas į kalnakasybos, laivų statybos, chemijos pramonės, transporto sritis.
Šalis tapo dešimtąja ES nare 1981 m. sausio 1 d. Per 25 narystės metus, ir ypač per paskutinįjį dešimtmetį, Graikija padarė didelę ekonominę pažangą. Plačiau paplito investicijos į pramonės įmones, o su ES struktūrinių fondų parama buvo plėtojama infrastruktūra. Be to, sparčiai augo biudžeto pajamos iš turizmo, laivininkystės bei aptarnavimo sektorių. 2001 m. Graikija įsivedė bendrą Europos valiutą – eurą. Pagal BVP 1 gyv. augimo tempus, šalis priskiriama prie pasiturinčių valstybių. Nepaisant to, ekspertai pripažįsta, jog vyriausybė privalo dar sparčiau spręsti iškylančius ekonominius klausimus ir taip išnaudoti šalies potencialą, jog ji pasiektų turtingiausių valstybių lygį.
[taisyti] Demografija
Pagrindinis straipsnis: Graikijos demografija
Apie 98% Graikijos gyventojų yra graikai, ypač šiaurės Graikijoje gyvena albanai (0,85 %), valakai (0,22 %) , turkai (0,18 %), ir slavų makedonai (0,03 %).
[taisyti] Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Graikijos kultūra
Senovės Graikija – Europos kultūros centras. Čia susiformavo įstatymai, valdymo sistema, gimė teatras, literatūra, mokslai, sportas, architektūra. Graikų architektūros darbus kopijavo ir vėlėsnių laikų žmonės. Taip graikai turi savitą – graikišką abėcėlę, kurią daugelis žmonių vartoja matematikoje, fizikoje ir kituose moksluose.
[taisyti] Kita Informacija
- Graikijos ryšiai
- Graikijos transportas
- Graikijos karinės pajėgos
- Graikijos šventės
[taisyti] Nuorodos
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikano Miestas | Vengrija | Vokietija
Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Azorai | Čečėnija | Gibraltaras | Farerų salos | Kalnų Karabachas | Padniestrė | Pietų Osetija | Sylendas | Svalbardas
Airija | Austrija | Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Kipras | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Malta | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Vengrija | Vokietija
Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Islandija | Ispanija | Italija | JAV | Jungtinė Karalystė | Kanada | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Nyderlandai | Norvegija | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Turkija | Vengrija | Vokietija