Liuksemburgas

Pirmasis rašytinis Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės paminėjimas – 963 metai, kai aprašytos Liuksemburgo pilies statybos. Vėliau aplink pilį susiformavo nedidelis, bet strategiškai svarbus miestas. Nuo XV amžiaus pilį stiprino okupantai – Burbonai, Habsburgai, prancūzai ir kiti. Vienos kongreso (1814 – 1815 m.) nutarimu buvo sudaryta nepriklausoma Didžioji Liuksemburgo kunigaikštystė.

Liuksemburgo nepriklausomybė pripažinta 1839, bet formaliai ratifikuota tik 1867 metais. Iki 1890 metų valstybės valdovu išliko Nyderlandų karalius. 1890 metais Nyderlandų valdove tapo Viljamo III duktė Vilhelmina, bet Liuksemburgo įstatymams leidžiant tik valdovą vyrą, Liuksemburgo valdovu paskirtas tolimas Vilhelmo giminaitis Adolfas.

Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus Liuksemburgą buvo okupavusi Vokietija. Po Antrojo pasaulinio karo Liuksemburgas atsisakė politinio neutralumo ir prisijungė prie NATO ir Jungtinių Tautų organizacijų kūrimo. 1957 metais Liuksemburgas su kitomis penkiomis valstybėmis įkūrė Europos Ekonominę Bendriją (dabar Europos Sąjunga), nuo 1999 valstybė yra euro zonoje.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Liuksemburgo politinė sistema

Liuksemburgas yra konstitucinė monarchija. Vykdomoji valdžia – didysis hercogas ir ministrų kabinetas. Įstatymų leidžiamoji valdžia – 60 narių penkerių metų kadencijai renkamas parlamentas (Chambre des Deputes), taip pat hercogo skiriama 21 narių patariamąjį balsą turinti Šalies Taryba (Conseil d'Etat).

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Liuksemburgo administracinis suskirstymas

Liuksemburgas yra suskirstytas į 3 apygardas, kurios toliau skirstomos į 12 kantonų, o šie – į 116 komunų, smulkiausią administracinį šalies vienetą. 12 komunų turi miesto statusą, iš kurių pats didžiausias – Liuksemburgas, šalies sostinė.

Apygardos (su adm. centrais skliausteliuose):

Dykircho apygarda (Diekirch; Dykirchas)
Grėvenmacherio apygarda (Grevenmacher; Grėvenmacheris)
Liuksemburgo apygarda (Luxembourg; Liuksemburgas)

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Liuksemburgo geografija

Liuksemburgas yra 84 km ilgio bei 52 km pločio, apima 2586 km² teritoriją. Šalis yra padalyta į dvi aiškiai apibrėžtas sritis – Eisleką ar Oeslingą šiaurėje ir „Naudingą kraštą“.

Keturios svarbiausios upės: Moselle, Sure, Our ir Alzette. Šalyje vyrauja vidutinis žemyninis klimatas, būdinga švelni žiema ir vėsi vasara. Jūra orui daro nedidelę įtaką. Vidutinis kritulių kiekis: 12,5 cm.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Liuksemburgo ekonomika

Šalies ekonomika stabili, vidutiniškai auganti, infliacijos bei nedarbo lygis žemas. Pramonės sektoriuje anksčiau dominavo plieno gamyba, dabar taip pat remiasi ir chemikalų, gumos ir kitų produktų gamyba. Palanki mokesčių sistema sudaro geras salygas bankininkystės paslaugoms. Žemės ūkyje vyrauja smulkūs ūkininkai. Didžiausi prekybos partneriai – Belgija ir Nyderlandai.

Liuksemburgo Bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui yra didžiausias pasaulyje – 77 595 dol. 2005 metais.