See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Kanada - Vikipedija

Kanada

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kanada – valstybė Šiaurės Amerikoje. Ribojasi su JAV pietuose ir vakaruose, taip pat su Atlanto vandenynu rytuose, Ramiuoju vandenynu vakaruose bei Arkties vandenynu šiaurėje.

Canada
Kanados vėliava Kanados herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Kanada žemėlapyje
Valstybinė kalba prancūzų, anglų
Sostinė Otava
Didžiausias miestas Torontas
Valstybės vadovai Elžbieta II
Karalienė
Mišelė Žan
Generalgubernatorė
Styvenas Harperis
Premjeras
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
9 984 670 km² (2)
8,62%
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
33 098 932 (36)
3,32 žm./km² (184)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
1 165,00 mlrd. $ (12)
35 200 $ (11)
Valiuta Kanados doleris ($)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC -3,5 iki -8
taikoma ne visur
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Jungtinės Karalystės
1867 liepos 1
Valstybinis himnas Kanados himnas
Interneto kodas .ca
Šalies tel. kodas 1

Turinys

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Kanados istorija

Kanados istorija suskirstyta į keletą etapų, susijusių ir su viso pasaulio istorija. Kanados istoriją įtakojo daug faktorių: Didieji geografiniai atradimai, Anglija, Prancūzija, jų tarpusavio vaidai, Pasauliniai karai ir kt.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Kanados politinė sistema

Kanadą faktiškai valdo Jungtinės Karalystės valdovas (dab. Elžbieta II), jo skiriamas gubernatorius ir ministras pirmininkas, kuris išrenkamas renkant Kanados parlamentą. Kanada yra konstitucinė monarchija. Jos teritorija yra federacinė.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Kanados provincijos ir teritorijos

Kanada padalinta į 10 provincijų bei 3 teritorijas

Provincijos (tankiau apgyvendinti pietiniai regionai, turintys daugiau teisių nei teritorijos):

Teritorijos (retai apgyvendinti šiauriniai regionai, turintys mažiau teisių nei provincijos):

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Kanados geografija

Kanada išsidėsčiusi Šiaurės Amerikos žemyno šiaurėje, tarp Ramiojo vandenyno vakaruose, Atlanto rytuose ir Arkties šiaurėje. Tai antra pagal dydį pasaulio valstybė, dydžiu nusileidžianti tik Rusijai. Kanada ribojasi su vienintele valstybe – JAV (ilgiausia dviejų valstybių siena pasaulyje – 8893 km).

Rytinė Kanados dalis – lygumos ir 300-1500 m aukščio plynaukštės. Beveik pusę žemyninės Kanados dalies užima kristalinis Kanados skydas. Vakaruose – plati Šiaurės Amerikos Kordiljerų juosta (Pakrantės kalnai, Uoliniai kalnai, Šv. Elijo kalnai), su aukščiausia šalies vieta – Logano k. (6050 m). Kranto linija smarkiai raižyta: daugybė įlankų, užutėkių, fjordų, estuarijų. Kanados šiaurę sudaro Kanados Arktinis salynas su gausybe didelių salų (Bafino, Elsmyro, Viktorijos, Devono ir kt.).

Klimatas: pietuose ir centrinėje dalyje – vidutinių platumų, toliau į šiaurę – subarktinis ir arktinis. Pakrantėse (rytinėje ir vakarinėje) būdingas jūrinis klimatas, centrinėje dalyje ir šiaurėje – žemyninis ir ryškiai žemyninis. Žiemos šiaurėje ilgos, speiguotos, be storos sniego dangos. Temperatūros nukrenta žemiau -40°C. Speigai būdingi ir prerijų sritims, gausu sniego ir Kordiljerose. Pietvakariuose ir rytuose žiemos šiltos. Vasarą prerijose nereti dideli karščiai (25-30°C, pasitaiko ir virš 40°C), pakrantėse vyrauja gaivesni orai (žemiau 20°C), o šiaurėje temperatūros vos keliais laipsniais viršija 0°C. Drėgniausia vakarinėje pakrantėje (ypač Vankuverio saloje), kur per metus gali iškristi virš 2000 mm kritulių. Drėgna ir pietryčiuose (>1000 mm). Centrinėje dalyje daug sausiau, neretos ilgos sausros (300-500 mm). Sausiausia arktinėse srityse (iki 250 mm), o Elsmyro salos šiaurėje iškrenta vos 100 mm kritulių. Didelę dalį šalies teritorijos užima amžino įšalo žemė.

Kanados hidrografinis tinklas labai tankus. Šalyje yra daug didelių ežerų (Didieji ežerai, Vinipego, Didysis Vergų, Didysis Lokių ir kt. ežerai). Kanados ežeringumas 7,6%. Ežerai ir kalnų ledynai duoda pradžią vandeningoms upėms: Makenziui, Jukonui, Saskačevanui, Šv. Lauryno upei, Freizeriui, Nelsonui ir kt. Arktines salas ir aukštikalnes dengia ledynų kupolai.

Dėl didelio šalies ploto joje didelė gamtinių zonų įvairovė. Arktinėse salose būdingi arktinių dykumų landšaftai su labai skurdžia augalija, toliau einant pietų link driekiasi tundrų ir miškatundrių tyrai. Kanados centrine dalimi tęsiasi plati taigos juosta (auga balteglės, juodosios eglės, cūgos, maumedžiai, kėniai, rytuose – pušys). Pietvakarinėje dalyje auga mišrieji miškai (klevai, ąžuolai, uosiai, besimaišantys su spygliuočiais). Centriniuose pietuose – prerijų stepės (dabar daugiausia išdirbtos).

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Kanados ekonomika

Gausu naudingųjų iškasenų, medienos. Aukšto išsivystymo valstybė. Prerijose auginami kviečiai ir plėtojama gyvulininkystė. Tarp Ontarijo ir Erio ežerų eina sodų juosta. Šalyje išplėtota sunkioji ir lengvoji pramonė, žvejyba, medžio apdirbimas ir kailinių žvėrelių eksportas.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Kanados demografija

Pirmieji Kanados gyventojai buvo indėnai ir eskimai (inuitai).

2001 metų duomenimis etninis pasiskirstymas buvo toks:

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Kanados kultūra

Kalbos

Kanadoje dvi oficialios kalbos – prancūzų ir anglų. 1969 liepos 7 d. patvirtinus Oficialiųjų kalbų aktą prancūzų kalba buvo sulyginta su anglų visais atžvilgiais, tai pradėjo Kanados tapimo dvikalbe šalimi procesą.

Prancūzų ir anglų kalbos turi vienodą padėtį federaliniame teisme, parlamente ir visose federalinėse institucijose. Visuomenė turi teisę į oficialias įstaigas kreiptis abiems kalbomis ir gauti atsakymą ta pačia kalba.

Prancūzakalbės Kvebeko ir Naujojo Bransviko provincijos. Oficialų statusą regioniniu lygiu prancūzų kalba turi Kvebeko, Naujojo Bransviko, Manitobos, Ontarijo, Nunavuto, Jukono provicijose ir Šiaurės Vakarų teritorijose.

[taisyti] Kita Informacija

[taisyti] Nuorodos

Laisvajame žodyne yra terminas Kanada













Kitomis kalbomis


aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -