Kanada
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kanada – valstybė Šiaurės Amerikoje. Ribojasi su JAV pietuose ir vakaruose, taip pat su Atlanto vandenynu rytuose, Ramiuoju vandenynu vakaruose bei Arkties vandenynu šiaurėje.
|
|||||
Valstybinė kalba | prancūzų, anglų | ||||
Sostinė | Otava | ||||
Didžiausias miestas | Torontas | ||||
Valstybės vadovai | Elžbieta II
Karalienė
Mišelė Žan
Generalgubernatorė
Styvenas Harperis
Premjeras
|
||||
Plotas - Iš viso - % vandens |
9 984 670 km² (2) 8,62% |
||||
Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
33 098 932 (36) 3,32 žm./km² (184) |
||||
BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 1 165,00 mlrd. $ (12) 35 200 $ (11) |
||||
Valiuta | Kanados doleris ($) | ||||
Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC -3,5 iki -8 taikoma ne visur |
||||
Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Jungtinės Karalystės 1867 liepos 1 |
||||
Valstybinis himnas | Kanados himnas | ||||
Interneto kodas | .ca | ||||
Šalies tel. kodas | 1 |
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Kanados istorija
Kanados istorija suskirstyta į keletą etapų, susijusių ir su viso pasaulio istorija. Kanados istoriją įtakojo daug faktorių: Didieji geografiniai atradimai, Anglija, Prancūzija, jų tarpusavio vaidai, Pasauliniai karai ir kt.
[taisyti] Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Kanados politinė sistema
Kanadą faktiškai valdo Jungtinės Karalystės valdovas (dab. Elžbieta II), jo skiriamas gubernatorius ir ministras pirmininkas, kuris išrenkamas renkant Kanados parlamentą. Kanada yra konstitucinė monarchija. Jos teritorija yra federacinė.
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis: Kanados provincijos ir teritorijos
Kanada padalinta į 10 provincijų bei 3 teritorijas
Provincijos (tankiau apgyvendinti pietiniai regionai, turintys daugiau teisių nei teritorijos):
- Alberta
- Britų Kolumbija
- Kvebekas
- Niufaundlandas ir Labradoras
- Manitoba
- Naujasis Bransvikas
- Naujoji Škotija
- Ontarijas
- Princo Edvardo sala
- Saskačevanas
Teritorijos (retai apgyvendinti šiauriniai regionai, turintys mažiau teisių nei provincijos):
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Kanados geografija
Kanada išsidėsčiusi Šiaurės Amerikos žemyno šiaurėje, tarp Ramiojo vandenyno vakaruose, Atlanto rytuose ir Arkties šiaurėje. Tai antra pagal dydį pasaulio valstybė, dydžiu nusileidžianti tik Rusijai. Kanada ribojasi su vienintele valstybe – JAV (ilgiausia dviejų valstybių siena pasaulyje – 8893 km).
Rytinė Kanados dalis – lygumos ir 300-1500 m aukščio plynaukštės. Beveik pusę žemyninės Kanados dalies užima kristalinis Kanados skydas. Vakaruose – plati Šiaurės Amerikos Kordiljerų juosta (Pakrantės kalnai, Uoliniai kalnai, Šv. Elijo kalnai), su aukščiausia šalies vieta – Logano k. (6050 m). Kranto linija smarkiai raižyta: daugybė įlankų, užutėkių, fjordų, estuarijų. Kanados šiaurę sudaro Kanados Arktinis salynas su gausybe didelių salų (Bafino, Elsmyro, Viktorijos, Devono ir kt.).
Klimatas: pietuose ir centrinėje dalyje – vidutinių platumų, toliau į šiaurę – subarktinis ir arktinis. Pakrantėse (rytinėje ir vakarinėje) būdingas jūrinis klimatas, centrinėje dalyje ir šiaurėje – žemyninis ir ryškiai žemyninis. Žiemos šiaurėje ilgos, speiguotos, be storos sniego dangos. Temperatūros nukrenta žemiau -40°C. Speigai būdingi ir prerijų sritims, gausu sniego ir Kordiljerose. Pietvakariuose ir rytuose žiemos šiltos. Vasarą prerijose nereti dideli karščiai (25-30°C, pasitaiko ir virš 40°C), pakrantėse vyrauja gaivesni orai (žemiau 20°C), o šiaurėje temperatūros vos keliais laipsniais viršija 0°C. Drėgniausia vakarinėje pakrantėje (ypač Vankuverio saloje), kur per metus gali iškristi virš 2000 mm kritulių. Drėgna ir pietryčiuose (>1000 mm). Centrinėje dalyje daug sausiau, neretos ilgos sausros (300-500 mm). Sausiausia arktinėse srityse (iki 250 mm), o Elsmyro salos šiaurėje iškrenta vos 100 mm kritulių. Didelę dalį šalies teritorijos užima amžino įšalo žemė.
Kanados hidrografinis tinklas labai tankus. Šalyje yra daug didelių ežerų (Didieji ežerai, Vinipego, Didysis Vergų, Didysis Lokių ir kt. ežerai). Kanados ežeringumas 7,6%. Ežerai ir kalnų ledynai duoda pradžią vandeningoms upėms: Makenziui, Jukonui, Saskačevanui, Šv. Lauryno upei, Freizeriui, Nelsonui ir kt. Arktines salas ir aukštikalnes dengia ledynų kupolai.
Dėl didelio šalies ploto joje didelė gamtinių zonų įvairovė. Arktinėse salose būdingi arktinių dykumų landšaftai su labai skurdžia augalija, toliau einant pietų link driekiasi tundrų ir miškatundrių tyrai. Kanados centrine dalimi tęsiasi plati taigos juosta (auga balteglės, juodosios eglės, cūgos, maumedžiai, kėniai, rytuose – pušys). Pietvakarinėje dalyje auga mišrieji miškai (klevai, ąžuolai, uosiai, besimaišantys su spygliuočiais). Centriniuose pietuose – prerijų stepės (dabar daugiausia išdirbtos).
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Kanados ekonomika
Gausu naudingųjų iškasenų, medienos. Aukšto išsivystymo valstybė. Prerijose auginami kviečiai ir plėtojama gyvulininkystė. Tarp Ontarijo ir Erio ežerų eina sodų juosta. Šalyje išplėtota sunkioji ir lengvoji pramonė, žvejyba, medžio apdirbimas ir kailinių žvėrelių eksportas.
[taisyti] Demografija
Pagrindinis straipsnis: Kanados demografija
Pirmieji Kanados gyventojai buvo indėnai ir eskimai (inuitai).
2001 metų duomenimis etninis pasiskirstymas buvo toks:
- Kanadiečiai (39,2%)
- Anglai (20%)
- Prancūzai (15,75%)
- Škotai (14%)
- Airiai (12,9%)
- Italai (4,29%)
- Ukrainiečiai (3,61%)
- Kinai (3,5%)
- Indėnai (3,38%)
- Pietų Azijiečiai (3,1%)
- Juodaodžiai (2,2%)
- Filipiniečiai (tagalai) (1,0%)
[taisyti] Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Kanados kultūra
Kalbos
Kanadoje dvi oficialios kalbos – prancūzų ir anglų. 1969 liepos 7 d. patvirtinus Oficialiųjų kalbų aktą prancūzų kalba buvo sulyginta su anglų visais atžvilgiais, tai pradėjo Kanados tapimo dvikalbe šalimi procesą.
Prancūzų ir anglų kalbos turi vienodą padėtį federaliniame teisme, parlamente ir visose federalinėse institucijose. Visuomenė turi teisę į oficialias įstaigas kreiptis abiems kalbomis ir gauti atsakymą ta pačia kalba.
Prancūzakalbės Kvebeko ir Naujojo Bransviko provincijos. Oficialų statusą regioniniu lygiu prancūzų kalba turi Kvebeko, Naujojo Bransviko, Manitobos, Ontarijo, Nunavuto, Jukono provicijose ir Šiaurės Vakarų teritorijose.
[taisyti] Kita Informacija
- Kanados miestų sąrašas
- Kanados ryšiai
- Kanados transportas
- Kanados karinės pajėgos
- Kanados tarptautiniai santykiai
- Kanados šventės
[taisyti] Nuorodos
- Kanados vietovardžių sąrašas prancūzų ir anglų kalbomis
- Kanados enciklopedija (prancūzų ir anglų kalbomis)
- Oficiali valdžios svetainė (prancūzų ir anglų kalbomis)
- Kanados statistika (prancūzų ir anglų kalbomis)
- Studijos Kanadoje (prancūzų ir anglų kalbomis)
- Oficiali turizmo svetainė (prancūzų, anglų ir kt. kalbomis)
- Oficiali Kanados parkų svetainė (prancūzų ir anglų kalbomis)
- Kanados pilietybė ir emigracija (prancūzų ir anglų kalbomis)
- Kelionės Kanadoje (prancūzų kalba)
JAV | Kanada | Meksika
Kiti politiniai vienetai: Bermudų salos | Grenlandija | Sen Pjeras ir Mikelonas
Belizas | Gvatemala | Hondūras | Nikaragva | Kosta Rika | Panama | Salvadoras
Antigva ir Barbuda | Bahamos | Barbadosas | Dominika | Dominikos Respublika | Grenada | Haitis | Kuba | Jamaika | Sent Kitsas ir Nevis | Sent Lusija | Sent Vinsentas ir Grenadinai | Trinidadas ir Tobagas
Kiti politiniai vienetai: Angilija | Aruba | Britanijos Virdžinijos salos | Gvadalupė | JAV Virdžinijos salos | Kaimanų salos | Martinika | Montseratas | Nyderlandų Antilai | Puerto Rikas | Terkso ir Kaikoso salos
Argentina | Bolivija | Brazilija | Čilė | Ekvadoras | Gajana | Kolumbija | Paragvajus | Peru | Surinamas | Urugvajus | Venesuela
Kiti politiniai vienetai: Falklando salos | Prancūzų Gviana
Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Islandija | Ispanija | Italija | JAV | Jungtinė Karalystė | Kanada | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Nyderlandai | Norvegija | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Turkija | Vengrija | Vokietija
Antigva ir Barbuda | Australija | Bahamos | Bangladešas | Barbadosas | Belizas | Botsvana | Brunėjus | Dominika | Gajana | Gambija | Gana | Grenada | Indija | Jamaika | Jungtinė Karalystė | Kamerūnas | Kanada | Kenija | Kipras | Kiribatis | Lesotas | Malaizija | Malavis | Maldyvai | Malta | Mauricijus | Mozambikas | Naujoji Zelandija | Namibija | Nauru | Nigerija | Pakistanas | Papua Naujoji Gvinėja | PAR | Saliamono salos | Samoa | Seišeliai | Sent Kitsas ir Nevis | Sent Lusija | Sent Vinsentas ir Grenadinai | Siera Leonė | Singapūras | Svazilandas | Šri Lanka | Tanzanija | Tonga | Trinidadas ir Tobagas | Tuvalu | Uganda | Vanuatu | Zambija