Slovakija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Slovakija (slovakiškai Slovensko) – valstybė centrinėje Europoje. Ribojasi su Čekija šiaurės vakaruose, Lenkija – šiaurėje, Ukraina – rytuose, Vengrija – pietuose bei Austrija – pietvakariuose.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Gyventojai 6 Įdomybės 7 Kita Informacija 8 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Slovakijos istorija

Nuo maždaug 450 m.pr.m.e. dabartinės Slovakijos teritorijoje apsigyveno keltai, kurie dabartinių Bratislavos ir Havranoko miestų vietose buvo įkūrę savo įtvirtintas gyvenvietes. Pirmieji rašto naudojimo pavyzdžiai yra sidabrinės monetos su keltų karalių vardais.

Slavai dabartinėje Slovakijos teritorijoje apsigyveno V-ame amžiuje. VII a. Slovakija tapo Samo imperijos centrine dalimi, vėliau Slovakijos teritorijoje buvo Nitros kunigaikštystė. IX a. Slovakijoje egzistavo Didžiosios Moravijos valstybė, kuri suklestėjo karaliaus Svatopluko laikais. Vėliau XI-XIV a. Slovakija tapo Vengrijos karalystės dalimi ir kartu su Vengrija – Austrijos-Vengrijos valstybės dalimi iki šios valstybės iširimo 1918 m. 1918 m. Slovakija susivienijo su Čekija į Čekoslovakijos valstybę.

Po Miuncheno susitarimo 1938 m. Slovakija tapo atskira valstybe, kontroliuojama nacistinės Vokietijos (Pirmoji Slovakijos respublika).

Po Antrojo pasaulinio karo 1945 m. Čekoslovakija buvo atkurta ir pateko Tarybų Sąjungos ir jos įkurtos Varšuvos sutarties organizacijos įtakon.

Po komunistų valdymo Čekoslovakijoje žlugimo 1989 m. ir po taikios Aksominės revoliucijos Čekoslovakija 1993 m. sausio 1 d. vėl buvo padalinta į dvi valstybes – Čekiją ir Slovakiją. 2004 m. gegužę Slovakija įstojo į Europos Sąjungą.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Slovakijos politinė sistema

Slovakijos valstybės vadovas yra prezidentas, renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkerių metų kadencijai. Didžioji dalis vykdomosios valdžios įgaliojimų suteikta vyriausybės vadovui, premjerministrui, kuris paprastai yra parlamento daugumos arba daugumos koalicijos lyderis ir skiriamas prezidento. Kabineto nariai skiriami prezidento pagal premjerministro teikimą.

Aukščiausia įstatymų leidžiamosios valdžios institucija yra Slovakijos Respublikos Tautinė Rada (Národná rada Slovenskej republiky). Delegatai renkami 4-rių metų kadencijai pagal proporcinę rinkimų sistemą. Parlamentas gali atstatydinti prezidentą, jei už tai balsuoja trys penktosios deputatų. Prezidentas gali paleisti parlamentą, jei jis triskart per vieną mėnesį po rinkimų nepatvirtina vyriausybės programos.

Aukščiausios teisminės valdžios institucija – Konstitucinis Teismas (Ústavný súd), kuris nagrinėja konstitucinius klausimus. 13 šio teismo narių skiria prezidentas pagal parlamento pateiktas kandidatūras.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Administraciškai Slovakija skirstoma į 8 kraštus (kraje, vns. kraj, dažnai verčiami kaip „regionai“), kurių kiekvienas vadinasi pagrindinio miesto vardu:

1. Bratislavos kraštas (Bratislavský kraj; Bratislava)
2. Trnavos kraštas (Trnavský kraj; Trnava)
3. Trenčyno kraštas (Trenčiansky kraj; Trenčynas)
4. Nitros kraštas (Nitriansky kraj; Nitra)
5. Žilinos kraštas (Žilinský kraj; Žilina)
6. Banska Bistricos kraštas (Banskobystrický kraj; Banska Bistrica)
7. Prešovo kraštas (Prešovský kraj; Prešovas)
8. Košicės kraštas (Košický kraj; Košicė)

Kraštai skirstomi į 79 apylinkes (vns. okres, gali būti verčiamos kaip apskritys).

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Slovakijos geografija

Slovakija yra centrinėje Europoje. Geografiniai tyrimai rodo, kad kalnų viršūnėje Krahule (centrinėje Slovakijoje, netoli istorinio miesto Kremnica) yra geografinis Europos centras. Vietovės reljefas labai skirtingas: nuo 95 m virš jūros lygio Slovakijos rytuose (Streda nad Bodrogom) iki 2 655 m virš jūros lygio Aukštuosiuose Tatruose (Gerlachovský štít). Slovakijos kraštovaizdyje dominuoja kalnai. Karpatų kalnai išsidėstę per visą šiaurinę šalies dalį. Tarp jų yra ir aukščiausios Tatrų viršūnės, kurios yra populiarūs slidinėjimo kurortai ir pasižymi nuostabiais ežerais ir slėniais. Pietryčiuose ir pietvakariuose (palei Dunojų) yra žemumos. Be Dunojaus didžiausios Slovakijos upės yra Váh ir Hron.

Slovakijos klimatas yra vidutinis, su santykinai vėsiomis vasaromis ir šaltomis, debesuotomis ir drėgnomis žiemomis.

[taisyti] Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Slovakijos demografija

Slovakijos respublikoje gyvena 5 367 790 gyventojų (1996 m.), iš jų 51,3 proc. sudaro moterys. Vidutinis moterų gyvenimo amžius – 77, vyrų – 68 metai. 1995 m. Slovakijoje registruotos 2 865 gyvenamosios vietovės, iš jų – 136 miestai. Vidutiniškai vienai gyvenamajai vietovei tenka 1 874 gyventojai. Vidutinis gyventojų tankumas 109 žm./km². Slovakija pagal gyventojų tankumą užima beveik dvidešimtą vietą Europoje.

Daugiausia – slovakų (85,7%), vengrų (10,6%), čigonų (1,5%), čekų (1%). Esama ir kitų tautybių gyventojų: rusų, ukrainiečių, vokiečių, lenkų, žydų. Daugelis etninių grupių gyvena palyginti kompaktiškai ir šiek tiek izoliuotos nuo kitų, tačiau „ribos“ vis labiau nyksta.

Miestai:

• Bratislava (428 tūkst. gyv.),
• Košicė (236 tūkst. gyv.),
• Pre-šovas (92 tūkst. gyv.),
• Nitra (87 tūkst. gyv.),
• Žilina (85 tūkst. gyv.).

[taisyti] Įdomybės

• Aukščiausia viršūnė:

Gerlachovský štít – 2 655 m virš jūros lygio

• Žemiausia geografinė vieta:

Bodrog upės lygis – 95 m virš jūros lygio

• Seniausias ir aukščiausiai virš jūros lygio esantis ledo urvas Europoje:

Dobšinská ľadová jaskyňa

• Aukščiausias bažnyčios bokštas:

Spišská Nová Ves – 87 m

• Didžiausia iš 170 Slovakijos pilių ir tvirtovių:

Pustý hrad 8 ha

• Seniausias saugojamas augalas:

edelveisas (Leontopodium)

• Ilgiausia upė:

Vag – 403 km

• Aukščiausiai esanti gyvenvietė:

Štrbské Pleso – 1 355 m

• Aukščiausia vietovė, kurioje veikia paštas:

Lomnický štít – 2 634 m

• Didžiausia Europoje upės sala:

Gyvenamoji sala pietų Slovakijoje – 123 612 ha

• Didžiausias draustinis:

Žemųjų Tatrų – 81 000 ha

• Pirmoji spausdinta knyga:

Lukaso Fabinuso lotynų kalbos vadovėlis, išleistas 1573 m. Prešove

• Pirmasis laikraštis:

Prešporoko laikraštis, išleistas 1783 m. birželio mėn. Prešporoke (Bratislava)

• Didžiausias XVI a. pr. medinis altorius pasaulyje:

Šv. Jokūbo bažnyčios altorius Levoča mieste (autorius – Meistras Pavolas iš Levočo) – aukštis 18,6 m, plotis 6,3 m

• Seniausia nepertraukiamai veikianti gamykla:

Valstybinė monetų kalykla Kremnica mieste, įkurta 1328 m.

[taisyti] Kita Informacija

• Slovakijos ryšiai
• Slovakijos transportas
• Slovakijos karinės pajėgos
• Slovakijos tarptautiniai santykiai
• Slovakijos šventės

[taisyti] Nuorodos

• Slovakija