Čečėnija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|||||
 |
|||||
| Sostinė | Groznas | ||||
| Plotas - visas |
80 vieta - 15300 km² |
||||
| Populiacija - gyventojų skaičius |
49 vieta - 1,103686 mln. (2002) |
||||
| Politinis statusas | Respublika | ||||
| Federalinė apygarda | Pietų Federalinis Rajonas | ||||
| Ekonominis regionas | Šiaurės Kaukazas | ||||
| Oficiali kalba | rusų kalba, čečėnų kalba | ||||
| Vadovas | Ramzanas Achmadovičius Kadyrovas | ||||
| Himnas | Čečėnijos respublikos himnas | ||||
Čečėnijos Respublika (čečėniškai Нохчийн Республика/Noxçiyn Respublika; rus. Чеченская Республика) – Rusijos Federacijos respublika.
Sužlugus Tarybų Sąjungai, čečėnų lyderių grupė pasiskelbė teisėta valdžia ir paskelbė nepriklausomą Ičkerijos čečėnų respubliką, tačiau iki 2004 metų nepriklausomybės nepripažino nė viena valstybė. Po pirmojo Čečėnijos karo, kurį rusai pralaimėjo, nuo 1996 iki 1999 m. valstybė buvo nepriklausoma, bet nepripažinta. Tada rusai žadėjo suteikti galutinę nepriklausomybę 2002 m., bet savo pažado neįvykdė, o 1999 m. atsikariavo Čečėniją. Šalyje nenurimsta susirėmimai tarp kovingų čečėnų grupuočių ir Rusijos armijos.
Turinys |
[taisyti] Čečėnija sovietiniais metais
Rusijoje įvykus revoliucijai, Čečėnija tapo Sovietų Sąjungos dalimi. XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigoje Čečėnija buvo sujungta su Ingušetija ir šis junginys sudarė Čečėnijos-Ingušijos autonominę respubliką. XX a. penktame dešimtmetyje čečėnai sukilo prieš sovietinę valdžią. Už tai sovietinė valdžia juos skaudžiai nubaudė: prasidėjo čečėnų žudymai, deportacijos. Daugiausiai čečėnų buvo deportuota į Kazachstano dykumas ir Sibirą. Pieš čečėnus buvo vykdomas genocidas, kurį pripažįsta Europos Parlamentas [1]. Stalinas čečėnus kaltino padedant vokiečiams II Pasaulinio karo metu. Nors iš tikrųjų Vokietijos kariuomenė buvo labai toli nuo respublikos ir su ja bendros sienos niekada neturėjo. Vis dėlto įrodyta, kad tam tikru lygiu čečėnų partizanai bendravo su Vokietijos kariuomenės atstovais. Čečėnams buvo leista grįžti į Tėvynę tik 1956 m., kai Nikita Chruščiovas pradėjo destalinizaciją. Čečėnija buvo stipriai rusifikuojama ir vėliau. Nuo pat 1956 m. gyventojai buvo reikalaujami mokėti rusų kalbą.
[taisyti] Pirmasis Čečėnijos karas
Pirmasis Čečėnijos karas vyko nuo 1994 iki 1996 m. Nepaisant daug didesnės Rusijos sausumos kariuomenės, oro pajėgų, karinės technikos kariavusios prieš čečėnus, Rusijos kariuomenė nesugebėjo įvesti efektyvaus Čečėnijos kalnuotų rajonų valdymo dėl sėkmingai vykdytų Čečėnijos kariuomenės partizaninio karo veiksmų. Šis karas baigėsi didžiuliu Rusijos pažeminimu ir tragiškomis aukomis čečėnų tautai. Konservatyviais skaičiavimais šiame kare žuvo 7500 Rusijos kareivių ir karininkų, 4000 čečėnų kovotojų, ir mažų mažiausiai 35 000 civilių. Minimaliais skaičiavimais iš viso pirmame Čečėnų kare žuvo 46500 žmonių. Kitais skaičiavimais aukų skaičiai gali siekti nuo 80 000 iki 100 000 žuvusiųjų [2].
[taisyti] Antrasis Čečėnijos karas
Antrasis Čečėnijos karas prasidėjo 1999 m. Rusijai siekiant vėl užvaldyti Čečėniją. Rusija formaliai laimėjo šį karą ir Čečėnijoje surengė nedemokratiškus rinkimus, po kurių šalį ėmė valdyti marionetinė pro-rusiška valdžia.
[taisyti] Karo nusikaltimai
Vykstant Antrajam Čečėnijos karui Rusijos kariuomenė padarė itin daug karo nusikaltimų, žmogaus teisių pažeidimų, nukreiptų prieš civilius Čečėnijos gyventojus. Rusijos kariai prievartavo čečėnų mergaites, merginas ir moteris, o po to jas užmušdavo [3]. Apie tai skelbia įvairios žmogaus teises ginančios organizacijos. Čečėnų sukilėliai grobdavo žmones, kankino juos, nupjaudavo jiems galvas.[4]. Tikslus žmonių skaičius nėra žinomas, tačiau nuo 1999 m. gali būti dingę mažiausiai 3000-3500 žmonių [5], tačiau tikras skaičius gali būti du kartus didesnis. Dalis „dingusiųjų“ kūnų buvo rasti masiniuose kapuose su kankinimo žymėmis [5].
[taisyti] Dabartinė Čečėnija
Nuo pat 1990 m. respublikoje vyko teisiniai, kariniai ir civiliniai konfliktai, kurių pagrindas buvo kova tarp separatinio laisvės judėjimo atstovų ir pro-rusiškų valdžios organų. Šiandieną Čečėnija yra santykinai stabili federalinė respublika, esanti Rusijos Federacijos sudėtyje. Joje nuo 2003 m. balandžio 2 dienos veikia regioninė konstitucija priimta per 2003 kovo 23 referendumą. ISHR ir kitos žmogaus teisių organizacijos, teigia, kad iš tikrųjų referendume dalyvavo kur kas mažiau žmonių, nei skelbia oficialios rinkimų komisijos ir Rusijos valdžios atstovai [6]
[taisyti] Nuorodos
- ↑ http://www.kavkazcenter.com/eng/content/2004/02/26/2469_print.html
- ↑ http://newleftreview.org/A2533
- ↑ http://www.hrw.org/press/2000/01/chech0120.htm
- ↑ http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/230215.stm<ref>. Čečėnijoje taip pat paslaptingomis aplinkybėmis dingo/dingsta labai daug civilių gyventojų <ref name ="www.hrvc.net">http://www.hrvc.net/main.htm</li> <li id="cite_note-www.hrvc.net-4">↑ <sup>[[#cite_ref-www.hrvc.net_4-0|5,0]]</sup> <sup>[[#cite_ref-www.hrvc.net_4-1|5,1]]</sup> http://www.hrvc.net/main.htm</li> <li id="cite_note-5">[[#cite_ref-5|↑]] http://www.ishr.org/publications/2003/chechnya.htm</li></ol></ref>
- New Left Review, 2004 m. (tinklapis anglų k.),
- Some thoughts about the referendum in Chechnya, ISHR Germany. (Žmogaus teisių organizacijos ISHR straipsnis anglų k.),
- European Parliament recognizes deportation of Chechens as act of genocide (straipsnis anglų. k. apie čečėnų tautos genocidą),
- Rape Allegations Surface in Chechnya (staripsnis anglų k. apie Rusijos kariuomenės nusikaltimus Čečėnijoje,
- Human Rights Violations in Chechnya (tinklapis anglų k.).
Šis straipsnis apie Rusiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. Rusijos Federacijos administracinės teritorijos 
Federaliniai subjektai Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Nižnij Novgorodas | Novgorodas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas Autonominės sritys Žydų Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas Federalinės apygardos Centrinė | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Tolimieji Rytai | Uralas
