Azerbaidžanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Azerbaidžano Respublika (azerbaidžanietiškai Azerbaycan ar Азeрбајҹан) – valstybė Kaukazo regione, besiribojanti su Rusija šiaurėje, Gruzija bei Armėnija vakaruose ir Iranu pietuose. Nachičevanės Autonominė Respublika ribojasi su Turkija, Armėnija ir Iranu. Azerbaidžanas nuo 2001 m. priklauso Europos Tarybai, bet Jungtinės Tautos laiko jį pietvakarių Azijos dalimi dėl jo geografinių ir kultūrinių charakteristikų.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Ekonomika 6 Demografija 7 Kultūra 8 Kita Informacija 9 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Azerbaidžano istorija

Istoriškai Azerbaidžano regionas buvo Medijos dalimi ir priklausė Persijai. Azerbaidžanas plačiaja prasme buvo suprantamas kaip teritorija, besiribojanti su Didžiąja Armėnija, Turkijos ir Irano Kurdistanu, Persijos Gilanu ir Talyšu. Pagal vieną iš versijų Irano Azerbaidžano provincija visada buvo laikoma teritorija į pietus nuo Arakso upės, kaip žymima daugumoje enciklopedijų iki 1918 m. Tik po Pirmojo pasaulinio karo susikūrusi nauja nepriklausoma vyriausybė draugiška Osmanams pavadino šalį, dabar žinomą kaip Azerbaidžano respublika, Azerbaidžanu.

Po Aleksandro Makedoniečio užkariavimų tapo savarankiška Atropatenės satrapija. Vėliau vėl buvo užkariauta persų. Romos imperijos laikais čia keletą šimtmečių gyvavo Albanijos valstybė, dėl kurios varžėsi Bizantija ir Persija. VIII a. užkariavo arabai, kurie pastatė Derbento tvirtovę. Tuo metu čia paplito islamas. VIII-X a. čia buvo vienas iš svarbių prekybos taškų - Bardos miestas. XIII a. užkariavo totoriai. XVI-XVII a. dėl Azerbaidžano varžėsi Turkija ir Persija. Petro I-ojo laikais, XVIII a. pirmoje pusėje, Rusija užkariavo didžiąją dalį Persijos teritorijos Kaukazo regione, įskaitant ir šiaurinį Azerbaidžaną. Vėliau iš čia buvo išstumti ir vėl užėmė šalį 1828 m., pagal Turkmančajaus sutartį. XIX - XX a. Rusija siekė prisijungti visą Azerbaidžano regioną. Rusų valdžia skatino tiurkų ir armėnų varžymąsi dėl šalies ekonomikos valdymo. Vietos musulmonai turėjo privilegija išsipirkti iš tarnybos kariuomenėje sumokėdami specialų mokestį. 1873 m. Azerbaidžane rasta naftos. Baku tapo dideliu pramoniniu miestu.

1907-1917 m. pagal sutartį su Anglija Rusija laikė visą Azerbaidžano regioną savo įtakos sfera, gavo koncesiją Džulfos-Tabriso-Urmijos geležinkeliui, laikė čia savo kariuomenę. Dėl to per Pirmąjį pasaulinį karą Turkija įsiveržė į Azerbaidžaną ir užėmė Tabrisą. Po 1917 m. Vasario revoliucijos Azerbaidžanas su Gruzija ir Armėnija sudarė Užkaukazės federaciją. Pradėta organizuoti sava kariuomenė, visų pirma turėjusi ginti sienas nuo turkų įsiveržimo, tačiau jų sulaikyti nepavyko. Žlugus Užkaukazės federacijai, 1918 m. gegužės 28 d. Azerbaidžanas pasiskelbė nepriklausoma Azerbaidžano Demokratine Respublika. Bolševikų ir armėnų spaudžiamas Azerbaidžanas pasikvietė į pagalbą Turkiją, kuri 1918 m. rugsėjo 15 d. užėmė Baku, tačiau lapkričio 10 d. pradėjo evakuotis. Tuomet Baku užėmė anglai. 1918 m. gruodžio 4 d. buvo sušauktas pirmasis parlamentas. Pradėta intensyviai organizuoti armija, kuri 1919 m. rugpjūčio mėn. kiek praplėtė Azerbaidžano sienas (Lenkorano žygis). 1919 m. sausio 8 d. Azerbaidžanas pasiuntė savo delegaciją į Paryžiaus taikos konferenciją, 1920 m. sausio 12 d. buvo pripažintas de facto. Po to, kai 1919 m. lapkričio 20 d. iš Azerbaidžano ėmė evakuotis anglai, nuo bolševikų Azerbaidžaną dengė Denikino armija, tačiau jai pralaimėjus, Raudonoji Armija 1920 m. sausio 27 d. užėmė Baku, o netrukus įsigalėjo visame Azerbaidžane.

1920 m. įkurta Azerbaidžano TSR (1920-1922 ir nuo 1936 m.). Ji sudaryta iš buvusių Baku ir Jelizvetpolio (Gandžos) gubernijų (be Zangezuro ir dalies Kazacho apskričių) ir Zakatulų apygardos. 1922-1936 m. Azerbaidžanas kartu su Gruzija ir Armėnija sudarė Užkaukazės TFSR.

Azerbaidžanas tapo nepriklausoma valstybe po Tarybų Sąjungos žlugimo 1991 m.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Azerbaidžano politinė sistema

Prezidentinė respublika. Per paskutinius parlamento rinkimus Europos Tarybos stebėtojai nustatė daug rinkimų įstatymo pažeidimų.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Azerbaidžano rajonai

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Azerbaidžano geografija

Aukščiausias kalnas yra Bazardiuziu Kaukaze (4 466 m). Didžiausias ežeras yra Sarisu (67 km²).

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Azerbaidžano ekonomika

Auginamos avys, ožkos, kupranugariai.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Azerbaidžano demografija

Vyraujanti religija – islamas (šiizmas).

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Azerbaidžano kultūra

[taisyti] Kita Informacija

• Azerbaidžano ryšiai
• Azerbaidžano transportas
• Azerbaidžano karinės pajėgos
• Azerbaidžano tarptautiniai santykiai
• Azerbaidžano šventės

[taisyti] Nuorodos

---

Nepriklausomų valstybių sandrauga   taisyti

Armėnija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Gruzija | Kazachstanas | Kirgizstanas | Moldova | Rusija | Tadžikistanas | Turkmėnistanas | Ukraina | Uzbekistanas