Abchazija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Аҧсны/აფხაზეთი
Apsny/Apkhazeti


Vėliava	Herbas

Valstybinės kalbos

abchazų, rusų
gruzinų

Politinis statusas

de facto: nepriklausoma
de jure: autonominė respublika Gruzijos sudėtyje

Sostinė

Suchumis

Prezidentas

Sergei Bagapsh

Premjeras

Alexander Ankvab

Nepriklausomybė
– deklaruota
– pripažinta

Nuo Gruzijos
1992 m. birželio 23 d.
-

Plotas
– visas
– % vanduo

8600 km²
nežymi dalis

Gyventojai
- iš viso (2000 apsk.)
- Gyventojų tankumas

250 000
29 žm./km²

Valiuta

rublis, laris

Laiko zona

UTC +3

Abchazija (abch. Аҧсны/Apsni, gruz. აფხაზეთი/Apchazeti) – regionas Kaukaze, formaliai Gruzijos autonominė respublika, de facto paskelbusi nepriklausomybę, kuri iki šiol nėra pripažinta kitų valstybių. Sostinė Suchumis, oficiali kalba – abchazų. Suskirstyta į 6 provincijas – Gagros, Gudautos, Suchumi, Gulripši, Očamčyros, Gali.

[taisyti] Istorija

Teritorijoje pirmieji žmonės apsigyveno prieš 4-5 tūkstančius metų, daugiausiai užsiėmė žemdirbyste, gyvulininkyste. Nuo VI-V a. pr. m. e. priklausė Kolchidės karalystei. IV a. priklausė Lazikos valstybei, iki VI a. užkariauta Bizantijos ir įvesta krikščionybė. VIII amžiuje Abchazija su gretimomis megrelų ir svanų žemėmis užkariauta Leono II, kuris čia sukūrė Abchazijos karalystę. Nuo X a. – susivienijusios Gruzijos dalis.

XVI a. Abchazija atskirta bei prijungta prie Turkijos, o nuo 1810 m. – prijungta prie Rusijos imperijos. 1870 metais panaikinta baudžiava, suaktyvėjo ekonominė plėtra.

XX a. išryškėjo tautinio išsivadavimo judėjimas, 1917 m. valdžia atiteko menševikams, bet 1921 m. bolševikai užėmė teritoriją ir prijungė prie Gruzijos (tuo metu Tarybų Sąjungos dalis). Iki 1931 m. Užkaukazės TFSR dalis, vėliau – Gruzijos TSR.

Žlungant Tarybų Sąjungai 1990 m. Abchazijos valdžia paskelbė nepriklausomybę, šalį 1992-1993 užėmė Gruzija, ir tik 1993 m. rugpjūtį su Rusijos kariuomenės pagalba abchazų separatistai išstūmė Gruzijos kariuomenę, bet Abchazija tapo priklausoma nuo Rusijos. Nuo 1994 m. šalyje dislokuotos NVS taikos palaikymo pajėgos, taip pat įsikūrę Jungtinių Tautų stebėtojai.

[taisyti] Geografija

Abchazija yra prie Juodosios jūros, tarp Psou ir Inguri upių, plotas 8660 km², apie 74% teritorijos užima kalnai ir priekalnės, pakrantė mažai vingiuota, daug paplūdimių.

Klimatas subtropinis šiltas ir drėgnas pajūryje, vidutinis ir šaltas kalnuose. Miškingumas apie 55%. Pakrantėse vešlūs plačialapių miškai, kalnuose – bukai, kėniai, eglės. Upės sraunios ir vandeningos. Aukštikalnėse – alpinės pievos.

Aukščiausias kalnas – Dombai Ulgenas (4046 m).

[taisyti] Ekonomika

Šalyje vyrauja žemės ūkis – auginamas tabakas, arbatmedžiai, citrusinės kultūros, vynmedžiai, veisiami galvijai, kiaulės, avys, ožkos. Kasamos akmens anglys (Tkvarčeli), yra geležies bei gyvsidabrio rūdos telkinių. Inguri hidroelektrinė tiekia elektros energiją Gruzijai (apie 40% pagamintos energijos).

[taisyti] Demografija

Gyventojų – 254 200 (2001). 1993 metais buvo 516 600 gyventojų, bet karo metu apie 200 000 gruzinų pabėgo į Gruziją.

Miesto gyventojų 48 % (1998), gyventojų tankumas 29 žm./km². Iki karo gyveno 46% gruzinų, 18% abchazų, 16% rusų ir ukrainiečių, 15% armėnų. Po karo apie 45 % gyventojų – abchazai.