Malta

3600 m. pr. m. e. − statomos įspūdingosios akmeninės Neolito laikotarpio šventyklos. Beje, jos senesnės ir už Stounhendžą, ir už Egipto piramides;
750 m. pr. m. e. − pasirodo finikiečių prekeiviai, Malta tampa jų prekybos punktu;
210 m. pr. m. e. − ateina romėnai;
60 m. − Šv. Pauliaus laivas sudūžta prie Maltos krantų, taip Maltoje atsiranda krikščionys ;
870 m. − arabų invazija, stipriai įtakojusi ne tik maltiečių kalbą, bet ir žemės ūkį;
1091 m. − normanų užkariavimas;
1530 m. − Malta dovanojama Šv. Jono Jeruzaliečio Ordino (Maltos Ordino) Riteriams;
1565 m. − didžioji apsiaustis (Maltą puola Osmanų imperijos turkai);
1798 m. − Napoleono armija išveja Maltos riterius;
1800 m. − atvyksta britai ir Malta tampa Didžiosios Britanijos kolonija;
1940 m. − Antrasis pasaulinis karas;
1964 m. − Maltos nepriklausomybės paskelbimas;
1974 m. − Respublikos paskelbimas;
2004 m. − Malta tampa Europos Sąjungos nare.

[taisyti] Politinė sistema

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Maltos politinė sistema.

Valstybės santvarka - Konstitucinė Respublika. Šaliai vadovauja Prezidentas, kurio vaidmuo daugiau reprezentacinis, o reali valdžia yra ministro pirmininko rankose. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienų rūmų Atstovų tarybai.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Maltos savivaldybės.

Nuo 1993 m. Malta padalyta į 68 savivaldybes − 54 Maltos saloje ir 14 Gozo saloje.

[taisyti] Geografija

Maltos žemėlapis.

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Maltos geografija.

Malta - nedidelė Viduržemio jūros valstybė, esanti pusiaukelėje tarp Sicilijos ir Šiaurės Afrikos pakrantės. Gražus kraštovaizdis, uolėtos pakrantės, ramios įlankos, smėlėti paplūdimiai ir skaidri jūra traukte traukia poilsiautojus ir povandeninio nardymo mėgėjus.

Šaliai priklauso Maltos, Gozo, Comino bei negyvenamos Cominetto ir Fifla salos, o jų bendras plotas vos 316 kv. km.

Maltos sostinė ir svarbiausias uostas - Valeta (virš 7 tūkst. gyventojų), o didžiausias miestas - Birkirkara (virš 22 tūkst. žmonių).

Unikalios yra neolito amžiaus Maltos megalito šventyklos. Hal Saflynio požemis yra vienintelė pasaulyje priešistorės požeminė šventykla.

Maltos klimatas tipiškas Viduržemio jūros regionui - vasaros yra šiltos ir sausos, dvelkiant gaiviems jūros vėjams, kaitintis saulėje galima daugiau nei 12 val. per dieną, o žiemos - švelnios ir drėgnos, mat pučia karšti Afrikos vėjai siroko, atnešdami Sacharos šilumą, degintis galima vidutiniškai 5-6 val. per dieną. Maudynių sezonas Maltoje tęsiasi beveik ištisus metus. Tinkamiausias metas keliauti į Maltą yra vasario-spalio mėnesiai. Vidutinė temperatūra sausio mėnesį +12 °C, liepos menesį +27 °C.

[taisyti] Ekonomika

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Maltos ekonomika.

Malta turi nedaug iškasenų, neskaitant klinčių. Žemės ūkis yra suvaržytas dėl salos akmenuoto paviršiaus, todėl į šalį turi būti importuojami maisto produktai. Malta remiasi lengvąja pramone, turizmu, laivų statyba, jų priežiūra, bei remontu. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra bulvės, žiediniai kopūstai, vynuogės, kviečiai, miežiai, pomidorai, citrusas, gėlės, žalieji pipirai.

[taisyti] Demografija

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Maltos demografija.

Maltoje gyvena apie 400 tūkst. žmonių, dauguma jų - maltiečiai (maltiečių kalba artima arabų kalbai), nors yra nemažai italų kilmės gyventojų. Tai labai urbanizuotas kraštas, net 92% maltiečių gyvena miestuose.