New Immissions/Updates:
boundless - educate - edutalab - empatico - es-ebooks - es16 - fr16 - fsfiles - hesperian - solidaria - wikipediaforschools
- wikipediaforschoolses - wikipediaforschoolsfr - wikipediaforschoolspt - worldmap -

See also: Liber Liber - Libro Parlato - Liber Musica  - Manuzio -  Liber Liber ISO Files - Alphabetical Order - Multivolume ZIP Complete Archive - PDF Files - OGG Music Files -

PROJECT GUTENBERG HTML: Volume I - Volume II - Volume III - Volume IV - Volume V - Volume VI - Volume VII - Volume VIII - Volume IX

Ascolta ""Volevo solo fare un audiolibro"" su Spreaker.
CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Monakas - Vikipedija

Monakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Principauté de Monaco
Monako vėliava Monako herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Monakas žemėlapyje
Valstybinė kalba prancūzų
Sostinė Monakas
Didžiausias miestas Monakas
Valstybės vadovai Albert II
Princas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
2 km² (191)
nėra duomenų
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
32 543 (187)
16271,50 žm./km² (1)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
0,97 mlrd. $ (172)
30 000 $ (24)
Valiuta Euras (EUR, €)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+1
-
Nepriklausomybė
-
1297 sausio 8
-
Valstybinis himnas Monako himnas
Interneto kodas .mc
Šalies tel. kodas 377

Monako Kunigaikštystė – valstybė prie Viduržemio jūros, besiribojanti su Prancūzija. Tai viena mažiausių valstybių pasaulyje, bet tuo pačiu – tankiausiai apgyvendinta.

Skirtumas tarp Monako miesto ir Monako valstybės tėra teorinis, kadangi valstybė faktiškai susideda iš miesto, kurį sudaro Monakas (Monaco Ville), Monte Karlas (Monte Carlo), Kondaminas (La Condamine) ir naujas pramoninis rajonas – Fonvilis (Fontvieille).

Turinys

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Monako istorija

Monakas 1890 m.
Monakas 1890 m.

1215 m. Genujos respublika dabartinėje Monako teritorijoje įkūrė kunigaikštystę. Tais pačiais metais pradėta statyti tvirtovė.

1267 m., vykstant respublikoje pilietiniam karui, Monaką užėmė Fransua Grimaldis su šalininkais ir paskelbė kunigaikštystę nepriklausoma. Ši data vadinama Grimaldžių giminės valdymo pradžia. Jau daugiau kaip 700 metų kunigaikštystę valdo Grimaldžiai.

1789 m. valstybę aneksavo Prancūzija. 1814 m. Paryžiaus sutartimi Monakas atgavo nepriklausomybę.

1865 m. Monte Carlo atidaromas pirmieji lošimo namai, sudaroma muitų sutartis su Prancūzija, dėl ko pradėjo smarkiai vystytis kunigaikštystės ekonomika.

Pirmoji konstitucija apribojusi kunigaikščių valdžią priimta 1911 m.

1956 m. kunigaikštis Renė III (pranc. Rainier III) vedė Holivudo aktorę Greis Keli (ang. Grace Kelly). Jo iniciatyva pradėtos didelio masto statybos Monake.

Tik 1993 m. Monakas tampa pilnateisiu Jungtinių tautų nariu.

Nuo 2005 m. šalį valdo Renė III sūnus – kunigaikštis Albertas II.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Monako politinė sistema

Monakas – absoliuti monarchija, valstybę valdo kunigaikštis. Pagrindinis valstybės įstatymas – konstitucija, priimta 1962 m. gruodžio 17 d. Nors konstitucija nusako valdžių pasiskirstymą, tačiau kunigaiščio valdžia yra absoliuti, ji negali būti apribojama.

Vykdomoji valdžia – ministrų kabinetas iš keturių ministrų, vadovaujamas ministro pirmininko. Ministras pirmininkas yra Prancūzijos pavaldinys, kurį siūlo Prancūzijos vyriausybė. Kandidatūrą 3-jų metų laikotarpiui tvirtina Monako kunigaikštis.

Į Pralamentą visuotinio balsavimo būdu išrenkami 24 nariai 5-rių metų kadencijai. Parlamentas neturi įstatymų leidimo galios. Ji priklauso kunigaikščiui.

Teismų valdžia priklauso kunigaikščiui.

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Monako geografija

Monako žemėlapis
Monako žemėlapis

Monakas yra Europos pietuose, išsidėstęs Viduržemio jūros pakrantėje, 20 km į šiaurės rytus nuo Prancūzijos miesto Nicos.

Sausumoje ribojasi su Prancuzija (su Pajūrio Alpų (Alpes-Maritimes) departamentu).

Šalies plotas – 1.91 km², pakrantė driekiasi 4.1 km, o siena su Prancūzija – 4.4 km. Per praėjusius 20 metų, padidinus žemės plota jūroje, valstybė padidėjo 40 ha.

Vyrauja jūrinis klimatas su šiltomis ir sausomis žiemomis, bei karštomis ir saulėtomis vasaromis. Vidutinė temperatūra 16.3°C. Saulėta buna apie 300 dienų per metus.


[taisyti] Administracinis suskirstymas

Vaizdas į miestą
Vaizdas į miestą

Dėl savo mažo dydžio Monakas nėra skirstomas visaverčius administracinius vienetus. Kunigaikštystė yra vientisas miestas, 1911 m. suskirstytas į tris kvartalus:

1917 m. įkurti kvartalai:

  • Fonvjėjus – naujas, „atkovotas“ iš jūros rajonas
  • Monegetis
  • La Rusas-Sen Romanas
  • Larvotas

Vėliau įkurti dar keli kvartalai:

  • La Kolis
  • Le Revuaras
  • Sen Mišelis

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Monako ekonomika

Monte Carlo lošimo namai naktį.
Monte Carlo lošimo namai naktį.

Dėka lošimo namų ir puikaus klimato Monakas daugiausiai žinomas kaip turizmo centras, tačiau šiuolaikinėje valstybėje ši sritis nėra dominuojanti.

Pagrindinės sritys – turizmas, statyba, farmacija, elektronika, bankininkystė.

Bedarbystė labai nedidelė. Didesnė dalis dirbančiųjų užsieniečiai.

Palanki mokesčių sistema. Fizinių asmenų (vietinių gyventojų ir atvykusiųjų gyvenančių pastoviai, išskyrus prancūzus) pajamos neapmokestinamos.

Monakas ir Prancūzija turi bendras muito ir finansų sistemas. Valstybė priklausoma nuo importuojamos elektros energijos iš Prancūzijos.

2002 m. sausio 1 d. Monake įvesta nauja valiuta – Euras. Kunigaikštystei suteikta galimybės kaldinti savas Euro monetas.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Monako demografija

Monake gyvena 32 270 žmonės (2004). Šalis pirmauja pagal gyventojų tankumą – 16 271,50 žm./km². Dirbantieji sudaro 62% visų kunigaikštystės gyventojų.

Šalyje neigiamas gimstamumo santykis (-3,38 žm. 1 000 gyventojų), tačiau dėl migracijos gyventojų nemažėja ir sudaro 0,44% (2004). Moterų yra šiek tiek daugiau nei vyrų (koeficientas 0.91 (2004)).

Pagal tautybę šalyje yra:

  • prancūzai – 47%
  • monegaskai (vietiniai gyventojai) – 16%
  • italai – 16%
  • likusieji 21% gyventojų yra iš 125 tautų.

Valstybinė kalba – prancūzų, tačiau plačiai paplitusios ir anglų, italų ir monegaskų kalbos.

Pagal religiją 90% gyventojų yra katalikai. Pagal konstituciją katalikybė yra oficiali kunigaikštystės religija, tačiau tuo pat metu skelbiama apie religijos laisvę.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Monako kultūra

Monako Okeanografijos muziejus.
Monako Okeanografijos muziejus.

Monakas vienas žinomiausių kultūros centrų Europoje.

1879 m. pastatyta „Garnjė koncertų salė“, kurioje koncertuoja Monte Carlo orkestras bei Monte Carlo operos dainininkai. Čia vyksta koncertai, operos, baletas ir kiti renginiai. Šioje salėje koncertavo Enrico Caruso, Plácido Domingo, Luciano Pavarotti ir kiti žinomi pasaulio atlikėjai.

Kunigaikščio Pjero fondas, įsteigtas Renė III, kiekvienais metai iteikia Didžiąją literatūros premiją, Renė III Muzikinę premiją ir Tarptautinę premiją šiuolaikinio meno srityje.

Kasmet Monake vyksta Tarptautinis cirko festivalis.

Mieste yra žymusis Monako Okeanografijos muziejus.

[taisyti] Kita Informacija

[taisyti] Nuorodos

Laisvajame žodyne yra terminas Monakas
Vikiteka: Monakas – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

Kitomis kalbomis

Static Wikipedia (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu