Kosovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šis straipsnis aprašo dar vykstantį arba būsimą įvykį. Įvykio eigoje informacija gali greitai pasikeisti.

Apie miestą Baltarusijoje žr. Kosava.

Kosovo Respublika (albaniškai Kosova, alb. Kosovë , serbiškai Kosovas ir Metohija, serb. Косово и Метохија) – tai teritorija Balkanuose, Pietų Europoje, buvusi Serbijos provincija autonomija. 2008 m. vasario 17 d. vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, kuri Kosovą laiko savo dalimi.

Turinys 1 Politinė sistema 2 Istorija 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Gyventojai 6 Ekonomika 7 Kultūra 8 Nuorodos

[taisyti] Politinė sistema

Politinė sistema - demokratinis parlamentarizmas. Parlamente 119 narių iš kurių 10 yra serbai.

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis - Kosovo istorija

Nuo seno gyvenama iliriečių, IV a. pr. m. e. ši teritorija buvo užkariauta Aleksandro Makedoniečio. Vėliau tapo Bizantijos imperijos dalimi. Tarp VI ir XIV a. vyko Kosovo slavinimas. Nuo IV amžiaus vidurio iki 1014 metų teritorija priklausė bulgarams. Nuo tų laikų šios teritorijos gyventojaii savo kaimynų imti vadinti albanais. 1389 birželio 28 įvyko pirmasis mūšis dėl Kosovo tarp Serbijos kunigaikščio ir turkų Otomanų imperijos sultono. Antrasis mūšis dėl Kosovo įvyko 1448 m. spalį. Tarp 1455 m. ir 1912 m Kosovas priklausė Otomanų imperijai. 1912 - 1913 m. vyko Balkanų karai. Nuo 1913 iki 1941 Kosovas priklausė Jugoslavijos monarchijai. 1941 - 1945 Kosovo neaplenkė Antrasis pasaulinis karas. Nuo 1946 iki 1999 Kosovas buvo Jugoslavijos sudėtyje. Nuo 1999 iki 2008 Kosovo administraciją atliko JTO. 2000 m. pradžioje Kosove buvo dislokuota 45 000 karių iš 35 JTO valstybių narių. 2008 m. vasario 17 d. Kosovas paskelbė savo nepriklausomybę, savo parlamente priėmęs Kosovo nepriklausomybės deklaraciją.

2008 m. gegužės 6 d. Lietuvos Seimas pripažino Kosovo nepriklausomybę^[2]. 2008 m. birželio 15 d. įsigaliojo naujoji Kosovo konstitucija pagal kurią, Kosovo vyriausybė perima didžiąją dalį įgaliojimų, kurias iki tol teritorijoje turėjo Jungtinės Tautos^[3].

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis - Kosovo administracinis suskirtymas

Kosovas padalintas į savivaldybes, kurias turi 30.

Savivaldybė (Albanian: komuna, Serbian: opština / општина) yra pagrindinis administracinis vienetas Pirmas pavadinimas yra albanų kalba, o antras serbų kalba
Kosovo savivaldybių žemėlapis	01. Dečanas	11. Leposavičius	21. Prizrenas
	02. Dragašas	12. Liplianas	22. Srbica
	03. Džakovica	13. Mališevas	23. Štrpcė
	04. Glogovacas	14. Kosovska Mitrovica	24. Štimlė
	05. Gnjilanė	15. Novo Brdas	25. Suva Reka
	06. Istokas	16. Obiličius	26. Uroševacas
	07. Kačanikas	17. Orahovacas	27. Vitina
	08. Kosovska Kamenica	18. Pečas	28. Vučitrnas
	09. Klina	19. Podujevas	29. Zubin Potokas
	10. Kosovo Poljė	20. Priština	30. Zvečanas
Šaltinis: OSCE - UNMIK Regulation 2000/43: Albanų, Serbų PDF

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis - Kosovo geografija

Kosovas plotas yra 10 887 kvadratinių kilometrų ir turi 2,2 milijonus gyventojų.

Didžiausias miestas yra sostinė Priština, kuri turi apie 600 000 gyventojų. Antras pagal dydį miestas yra Prizrenas, kuris yra šalies pietvakariuose. Vakaruose yra Pečas, kuris turi 154 000 gyventojų. Šiaurėje Kosovska Mitrovica su 110 000 gyventojų. Penki kiti miestai yra tie, kurie, kurių gyventojų skaičius yra ne mažiau nei 97 000.

Klimatas Kosove yra žemyninis, su šiltomis vasaromis ir šaltomis ir su sniegu žiemomis.

Kosovas turi dvi svarbiausias lygumas: Metohijos baseinas, esantis Kosovo vakarinėje dalyje, bei Kosovo lyguma esanti rytinėje dalyje.

Didžioji dalis Kosovo vietovės yra kalnuota. Šar Kalnai yra esantys pietuose ir pietryčiuose, kurie riboja Makedoniją. Tai yra vienas iš srities populiariausių turistinių ir slidinėjimo poilsio vietų, su Brezovica ir Prevalac kaip svarbiausi turistiniai centrai. Kosovo kalnuotose srityje yra aukščiausias Kosovo kalnas - Deravika, 2656 m virš jūros lygio, yra esanti pietvakariuose, ribodama Juodkalniją ir Albaniją

Yra kelios žinomos upės ir ežerai Kosove. Svarbiausios upės yra Baltasis Drinas, tekantis į Adrijos jūrą, Sitnika, Morava, Golakas, ir Ibaras, kuris yra šalies šiaurėje.

Svarbiausi ežerai yra Gazivoda (380 milijonų m³) šiaurvakarinėje dalyje, Radonikas (113 milijonų m³) pietvakarių dalyje, Batlava (40 milijonų m³) ir Badovakas (26 milijonai m³) šiaurės rytų dalyje.

[taisyti] Gyventojai

90 proc. gyventojų yra albanai ir 10% - serbai, beveik visi gyventojai - musulmonai.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis - Kosovo ekonomika

Kosovo valstybė praėjus 9 metams patiria daug sunkumų - aukštas nedarbas, nusikalstamumas, todėl nepriklausomybės sprendimas yra radikalus siekis įveikti minimas negeroves integruojantis į ES ir NATO.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis - Kosovo kultūra

[taisyti] Nuorodos