See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Danija - Vikipedija

Danija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Danijos Karalystė – valstybė Europos šiaurinėje dalyje. Pietuose Danija ribojasi su Vokietija, likusią teritorijos dalį supa Šiaurės ir Baltijos jūros.

Kongeriget Danmark
Danijos vėliava Danijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Danija žemėlapyje
Valstybinė kalba Danų1
Sostinė Kopenhaga
Didžiausias miestas Kopenhaga
Valstybės vadovai Margareta II
Karalienė
Anders Fogh Rasmussen
Ministras Pirmininkas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
43 094 km² (130)
1,6%
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
5 450 661 (107)
126,48 žm./km² (57)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
198,50 mlrd. $ (43)
37 000 $ (9)
Valiuta Danijos krona
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC +1
UTC +2
Nepriklausomybė
Valstybės sukūrimas
priešistoriniai laikai
iki XIII a.
Valstybinis himnas Danijos himnas
Interneto kodas .DK
Šalies tel. kodas 45

Apie 1/3 šalies teritorijos yra salose, kita teritorijos dalis yra Jutlandijos pusiasalis. Danijai priklauso ir Grenlandija bei Farerų salos, kurios turi autonomiją.

Turinys

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Danijos istorija

Žmonės Danijos teritorijoje apsigyveno vėlyvajame paleolite, atsitraukus ledynams. Senieji gyventojai vertėsi medžiokle ir žvejyba. Neolite plito žemdirbystė ir gyvulininkystė. Žalvario amžiuje vystėsi prekiniai mainai, ėmė irti gimininė santvarka.

Prieš didįjį tautų kraustymąsi (IV a.) čia gyveno germanų gentys (anglai, jutai, kimbrai, saksai, teutonai). V a. vid. anglai ir jutai ėmė keltis į Britaniją, o į Danijos teritoriją iš P. Švedijos V-VI a. atsikraustė danai, kurie, susilieję su jutų ir kitų genčių likučiais, tapo vyraujančia Danijos gentimi.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Danijos politinė sistema

Danija yra parlamentinė monarchija. Valstybės vadovas, turintis tik reprezentacines funkcijas yra karalius arba karalienė. Danijos parlamente Folketinge yra 179 nariai, renkami ketveriems metams.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Danijos amtai

Danija nuo 2007 m. administraciškai skirstoma į 5 regionus (skliausteliuose – adm. centrai):

  • Hovedstadenas (Hileriodas)
  • Pietų Danija (Vailė)
  • Šiaurės Jutlandija (Olborgas)
  • Vidurio Jutlandija (Viborgas)
  • Zelandija (Sorė)

Kartais išskiriami dar du administraciniai vienetai:

  • Didžiojo Belto Rytai
  • Didžiojo Belto Vakarai

Be to, Danijai priklauso dvi plačią autonomiją turinčios teritorijos:

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Danijos geografija

Danija – mažiausia ir piečiausia Šiaurės Europos šalis, jungianti Vidurio ir Šiaurės Europą.

Danijai priklauso šiaurinė Jutlandijos pusiasalio dalis, Danijos salynas, Šiaurės Fryzų salos, Bornholmo sala, iš viso virš 474 salų(Danijos salų sąrašas). Didžiausios salos Zelandijos (7 000 km²), Fiūno (3 000 km²), Lolano, Falsterio, Langelano, Miono.

Daniją skalauja Šiaurės ir Baltijos jūros. Kol nebuvo Kylio kanalo, laivai iš Baltijos jūros plaukdavo pro Kategato ir Skagerako sąsiaurius.

Krantai labai raižyti.

Bornholmo sala yra toliau nuo kitos teritorijos. Didžiausios salos sujungtos tiltais, tiltas taip pat jungia Zelandijos salą su Švedija. Fiūno salą nuo Jutlandijos pusiasalio skiria Mažojo Belto sąsiauris, o nuo Zelandijos salos Didžiojo Belto sąsiauris. Tarp Zelandijos salos ir Švedijos krantų yra Eresuno sąsiauris.

Danijai priklauso didžiausia pasaulyje sala – Grenlandija. Ji yra septynis kartus didesnė nei pati Danija.

Danijos reljefas labai panašus į Lietuvos. Jį suformavo slinkdami ledynai. Vyrauja žemumos, kurios iškilusios 30- 50 m aukščio virš jūros lygio.

Svarbesnių naudingųjų iškasenų Danija neturi. Jai priklauso vienas iš sektorių Šiaurės jūroje, kur yra išgaunama nafta ir gamtinės dujos.

[taisyti] Klimatas

Klimatas vidutinių platumų jūrinis, vėjuotas ir lietingas. Klimatą labai įtakoja šiltoji Šiaurės Atlanto srovė, todėl net žiemą temperatūra nenukrenta žemiau 0°C.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Danijos ekonomika

Bendras Vidaus Produktas (perkamosios galios paritetas) – $167,2 mlrd. (2003). BVP metinis augimas – 0%. Vienam žmogui tenkantis BVP – $31 100 (2003).

BVP pagal sektorius:

  • žemės ūkis: 2%
  • pramonė: 22,1%
  • paslaugų sektorius: 75,9% (2003)

Pramonės šakos: maisto apdorojimas, mechanizmai ir įranga, tekstilė ir drabužiai, chemijos produktai, elektronika, statyba, baldai ir kiti medienos produktai, laivų statyba, malūnai.

2003 metų eksporto partneriai – Vokietija 16,1%, Švedija 12%, Jungtinė Karalystė 7,4%, Norvegija 7%, JAV 6,2%, Prancūzija 5,4%, Nyderlandai 4,1%

[taisyti] Gyventojai

Tikinčiųjų dauguma – krikščionys.

[taisyti] Nuorodos

Laisvajame žodyne yra terminas Danija





Kitomis kalbomis


aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -