Ispanija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ispanijos Karalystė – valstybė Europos pietvakariuose, Pirėnų pusiasalyje. Ribojasi su Portugalija vakaruose, Prancūzija bei Andora šiaurėje, su Gibraltaru – pietuose. Įsikūrusi Pirėnų pusiasalyje, supama Viduržemio jūros, Atlanto vandenyno, taip pat turi du autonominius miestus Afrikoje.
|
|||||
Valstybinė kalba | Ispanų | ||||
Sostinė | Madridas | ||||
Didžiausias miestas | Madridas | ||||
Valstybės vadovai | Chuanas Karlosas I
Karalius
|
||||
Plotas - Iš viso - % vandens |
504 782 km² (50) 1,04% |
||||
Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
40 397 842 (30) 80,03 žm./km² (87) |
||||
BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 1 070,00 mlrd. $ (14) 27 000 $ (27) |
||||
Valiuta | Euras | ||||
Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +1 UTC +2 |
||||
Nepriklausomybė Suvienijimas
|
1492 |
||||
Valstybinis himnas | Ispanijos himnas | ||||
Interneto kodas | .es | ||||
Šalies tel. kodas | 34 |
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Ispanijos istorija
Tikrieji Pirėnų pusiasalio gyventojai sudarė daugybe atskirų genčių, ir galbūt vieninteliai, čia gyvenę dar prieš pasirodant keltams ir išlikę iki šių dienų kaip atskira etninė grupė yra baskai. IX- to a. pr. m. e. pradžioje keltų gentys persikelė per Pirėnų kalnus ir paplito po visą pusiasalį, tapdami Pirėnų keltais.
Viduržemio jūros pakrantėse finikiečių jūreiviai, taip pat graikai ir kartaginiečiai buvo įkūrę ne vieną prekybinę koloniją. Maždaug 1100 metais iki m.e. finikiečiai buvo įkūrę Gadiro (dabar tai Cadiz) prekybos koloniją šalia Tartessos. VIII a. pr. m. e. Pirmosios graikų kolonijos, tokios kaip Emporion (dabar tai Empúries), buvo įkurtos Viduržemio jūros pakrantėse pusiasalio rytuose, pietines pusiasalio pakrantes paliekant finikiečiams. VI a. pr. m. e. prasidėjo kovos tarp graikų ir kartaginiečių dėl dominavimo Viduržemio jūros vakarinėse pakrantėse.
III – II a. pr. m. e. kartaginiečiai įsikūrė beveik visoje Ispanijos Viduržemio jūros pakrantėje ir III a. pr. m. pabaigoje didesnė pusiasalio teritorija pakliuvo į Kartaginos valdžią. 209 metais, po antrojo Pūnų karo pusiasalis atiteko Romos imperijai. I a. pr. m. e. pabaigoje visa Pirėnų pusiasalio teritorija buvo užimta romėnų.
V – VI a. į pusiasalį įsiveržė vandalų ir vestgotų germanų gentys, V a. antroje pusėje, įkūrė vestgotų karalystę. 711 metais maurai, persikėlę per Gibraltarą, užgrobia didesniąją Pirėnų pusiasalio dalį.
Krikščioniškoji Ispanija susivienijo valdant karaliui Ferdinandui II Aragoniečiui ir karalienei Izabelei I. 1492 metais pasidavė Granada, paskutinė maurų citadelė. Nuo to laiko Ispanija tapo vieninga valstybe ir po Kristupo Kolumbo atradimų pradėjo kurti savo kolonijinę imperiją. XV a. pagal popiežiaus nurodymą sukurta Inkvizicija, kurios veikla buvo nukreipta prieš maurus ir žydus, vėliau – prieš protestantus. Ji gyvavo net iki XIX a.
XVI a. susikurė Ispanijos kolonijinė imperija, daugiausia dėl užkariavimų Amerikoje. Nuo XVI a. vidurio prasidėjo Ispanijos ekonominis nuosmukis. “Nenugalimosios armados” žūtis mūšyje su Anglija reiškė, kad Ispanijos viešpatavimas jūrose baigėsi. XVII a. dėl didelio skaičiaus karų, Ispanijos ekonominė padėtis dar labiau pablogėjo, ji pradėjo prarasti savo teritorijas – Portugaliją 1640 metais, Nyderlandus 1648 metais. 1659 metais užleido Prancūzijai Artua ir Rusijono provincijas.
XVIII a. Ispanijos karūna perėjo Burbonų dinastijai, įsiplieskė kova tarp Europos dinastijų dėl Ispanų karūnos. Ispanija ir toliau praradinėjo savo teritorijas. Napoleonas, įsiveržęs į Ispaniją, jos karūną 1808 metais atidavė savo broliui Žozefui. Prasidėjo nepriklausomybės karas, kuris tęsėsi iki 1814 metų.
Pilietiniai karai, kurie baigėsi kolonijų pasiskelbimu nepriklausomomis, ir toliau sekino Ispaniją. Kare su JAV 1898 metais Ispanija prarado savo paskutines užjūrio kolonijas – Kubą ir Filipinus.
Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metu Ispanija laikėsi neutraliteto.
1982 m. įstojo į NATO, 1986 m. tapo Europos Sąjungos nare.
[taisyti] Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Ispanijos politinė sistema
Ispanija – konstitucinė monarchija, valdžią šalyje dalijasi Karalius, dviejų rūmų Parlamentas ir Nacionalinis susirinkimas. Šalies vykdomąją valžią sudaro Ministrų Taryba, kurią kontroliuoja Vyriausybės prezidentas (tapatinamas Ministrui pirmininkui), kurio kandidatūrą pasiūlius Karaliui išrenka Nacionalinis susirinkimas.
[taisyti] Administracinis suskirstymas
-
- Pagrindinis straipsnis: Ispanijos administracinis suskirstymas
Ispanija suskirstyta į 50 provincijų, kurios sugrupuotos į 17 autonominių regionų ir 2 autonominius miestus.
Autonominiai regionai (comunidades autónomas) ir provincijos (skliausteliuose – administraciniai centrai):
- Andalūzija (Andalucía; Sevilija)
- Aragonas (Aragón; Saragosa)
- Hueskos provincija (Hueska)
- Saragosos provincija (Saragosa)
- Teruelio provincija (Teruelis)
- Astūrijos kunigaikštystė (Principado de Asturias; Ovjedas)
- Astūrijos provincija (Ovjedas)
- Balearų salos (Islas Baleares; Maljorkos Palma)
- Balearų provincija (Maljorkos Palma
- Baskija (Vasca; Vitorija-Gasteisas)
- Alavos provincija (Vitorija-Gasteisas)
- Biskajos provincija (Bilbao)
- Gipuskoa provincija (San Sebastianas)
- Estremadūra (Extremadura; Merida)
- Badachoso provincija (Badachosas)
- Kasereso provincija (Kaseresas)
- Galisija (Galicia; Santjago de Kompostela)
- La Korunjos provincija (La Korunja)
- Lugo provincija (Lugas)
- Ourensės provincija (Ourensė)
- Pontevedros provincija (Pontevedra)
- Kanarų salos (Islas Canarias; Tenerifės Santa Krusas ir Gran Kanarijos las Palmas)
- Las Palmo provincija (Gran Kanarijos las Palmas)
- Tenerifės Santa Kruso provincija (Tenerifės Santa Krusas)
- Kantabrija (Cantabria; Santanderas)
- Kantabrijos provincija (Santanderas)
- Kastilija ir La Manča (Castilla-La Mancha; Toledas)
- Albasetės provincija (Albasetė)
- Gvadalacharos provincija (Gvadalachara)
- Kuenkos provincija (Kuenka)
- Siudad Realio provincija (Siudad Realis)
- Toledo provincija (Toledas)
- Kastilija ir Leonas (Castilla y León; Valjadolidas)
- Avilos provincija (Avila)
- Burgoso provincija (Burgosas)
- Leono provincija (Leonas)
- Palensijos provincija (Palensija)
- Salamankos provincija (Salamanka)
- Samoros provincija (Samora)
- Segovijos provincija (Segovija)
- Sorijos provincija (Sorija)
- Valjadolido provincija (Valjadolidas)
- Katalonija (Catalunya; Barselona)
- Madrido regionas (Madrid; Madridas)
- Madrido provincija (Madridas)
- Mursijos regionas (Murcia; Mursija)
- Mursijos provincija (Mursija)
- Navara (Navarra; Pamplona)
- Navaros provincija (Pamplona)
- Riocha (La Rioja; Logronjas)
- La Riochos provincija (Logronjas)
- Valensijos regionas (Comunidad Valenciana; Valensija)
- Alikantės provincija (Alikantė)
- Kasteljono provincija (Kasteljon de la Plana)
- Valensijos provincija (Valensija)
Be to, yra du autonominiai miestai:
- Melilja
- Seuta
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Ispanijos geografija
Ispanija- valstybė pietvakarių Europoje. Ji užima beveik devynis dešimtadalius Pirėnų pusiasalio teritorijos. Šalies krantus skalauja Atlanto vandenynas- pietvakarinėje ir šiaurės dalyje, Viduržemio jūra- rytinėje ir pietinėje Ispanijos dalyje. Visas žemyninės kranto linijos ilgis yra 4872 km.
Visas sausumos sienų ilgis yra 1945 km. Ispanija ribojasi su Prancūzija, Andora, Portugalija ir Gibraltaru; taip pat su Maroku.
[taisyti] Demografija
Pagrindinis straipsnis: Ispanijos demografija
Dažniausiai Ispanijoje vartojama kalba yra ispanų kalba. Be jos įvairiose Ispanijos regionuose kalbama ir kitomis kalbomis, tarp jų katalonų kalba, baskų kalba, galų kalba. Daugelis ispanų yra katalikai.
- Didžiausi miestai (2003):
- Madridas 3 092 759
- Barselona 1 582 738
- Valensija 780 653
- Sevilija 709 975
- Saragosa 626 081
- Malaga 547 105
- Mursija 391 146
- Gran Kanarijos las Palmas 377 600
- Maljorkos Palma 367 277
- Bilbao 353 567
- Valjadolidas 321.143
- Kordoba 318.628
- Alikantė 305.911
[taisyti] Kita Informacija
- Ispanijos ryšiai
- Ispanijos transportas
- Ispanijos karinės pajėgos
- Ispanijos tarptautiniai santykiai
- Ispanijos šventės
[taisyti] Nuorodos
- espana.ten.lt Ispanijos Lietuvių Svetainė
- biblioteka.lt apie Ispaniją
- Ispanijos vynai
- supertravel.net apie Ispaniją
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikano Miestas | Vengrija | Vokietija
Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Azorai | Čečėnija | Gibraltaras | Farerų salos | Kalnų Karabachas | Padniestrė | Pietų Osetija | Sylendas | Svalbardas
Airija | Austrija | Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Kipras | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Malta | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Vengrija | Vokietija
Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Islandija | Ispanija | Italija | JAV | Jungtinė Karalystė | Kanada | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Nyderlandai | Norvegija | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Turkija | Vengrija | Vokietija