Anglija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|||||
Valstybinė kalba | anglų | ||||
Sostinė | Londonas | ||||
Didžiausias miestas | {{{didžiausiasMiestas}}} | ||||
Valstybės vadovai | Elžbieta II
Karalienė
Gordon Brown
Premjeras
|
||||
Plotas - Iš viso - % vandens |
130 395 km² (-) % |
||||
Gyventojų - 2006 - Tankis |
50 762 900 (-) 389 žm./km² (-) |
||||
BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 1.9 mlrd. £ (6) 38 000 £ (6) |
||||
Valiuta | Svaras sterlingų (GBP) | ||||
Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC 0 UTC+1 |
||||
Nepriklausomybė -
|
- - |
||||
Valstybinis himnas | Anglijos himnas | ||||
Interneto kodas | .uk | ||||
Šalies tel. kodas | +44 |
Anglija (angl. England) – didžiausias ir tankiausiai gyvenamas Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės kraštas. Jos gyventojai sudaro daugiau nei 83% visų Jungtinės Karalystės gyventojų, užima du trečdalius Didžiosios Britanijos salų ploto ir ribojasi su Škotija šiaurėje ir Velsu vakaruose. Taip pat ribojasi su Šiaurės jūra, Airijos jūra, Keltų jūra, Bristolio sąsiauriu ir Lamanšu. Anglija buvo suvienyta X amžiuje. Anglijos pavadinimas kilęs iš anglų genčių, įsikūrusių šioje teritorijoje V ir VI amžiuose.
Turinys |
[taisyti] Etimologija
Anglija pavadinta pagal anglus, didžiausią iš daugelio germanų genčių, įsikūrusių Anglijoje V ir VI amžiuose, kurios, kaip manoma, yra kilusios iš Angelno pusiasalio, dabartinės Danijos ir šiaurinės Vokietijos teritorijos.
Kasdieninėje kalboje žodis "Anglija" dažnai vartojamas neteisingai, Anglija vadinant visą Didžiąją Britaniją ar Jungtinę Karalystę. Yra pavyzdžių, kai istoriniuose šaltiniuose į sąvoką "Anglija" įtraukiama taip pat Škotija ir Velsas. Ši sąvokos interpretacija vartojama visame pasaulyje, tame tarpe ir pačių anglų. Tai dažnai sukelia nesusipratimų tarp Didžiosios Britanijos gyventojų.
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis – Anglijos istorija
Prieš į teritoriją atsikeldinant anglų gentims, teritorija buvo keliskart užkariauta. 55 m. pr. m. e. šalis buvo užgrobta Julijaus Cezario, kitame šimtmetyje ją užkariavo imperatorius Klaudijus. Tuo metu teritorija buvo apgyvendinta keltų genčių – britų.
V amžiuje į šalį pradėjo kraustytis germanų tautos ir pamažu išstūmė keltus į Velsą. Pagrindinės atsikrausčiusios germanų tautos – jutai, saksai bei anglai.
IX a. antroje pusėje anglosaksus suvienijo Alfredas Didysis, Vesekso karalius.
1265 m. sušauktas pirmasis Anglijos parlamentas (trijų luomų susirinkimas), kuris turėjo įstatymų leidimo teisę.
[taisyti] Geografija
Anglija užima centrinę ir pietinę Didžiosios Britanijos salos dalį, taip pat keletą salų, iš kurių didžiausia – Isle of Wight. Šiaurėje ribojasi su Škotija, vakaruose – su Velsu. Anglija yra arčiau žemyninės Europos nei bet kuri kita Britanijos dalis, nuo Prancūzijos ją skiria tik 52 km jūros. Tunelis po Lamanšu, esantis prie Folkstono, Angliją jungia su Europos žemynu. Anglijos - Prancūzijos siena yra tunelio pusiaukelėje.
Didžiąją dalį Anglijos sudaro kalvos, tačiau šiaurėje neaukštų kalnų grandinė skiria Rytų ir Vakarų Angliją. Rytuose taip pat yra žema, pelkėta lyguma, kurios didelė dalis buvo nusausinta ir dabar naudojama žemės ūkiui.
Londonas, be abejo, yra vienas didžiausių ir judriausių miestų ne tik Anglijoje, bet ir visame pasaulyje. Antras pagal dydį Anglijos miestas yra Birmingemas. Kiti didžiausi Anglijos miestai – Lydsas, Šefildas, Liverpulis, Mančesteris, Bradfordas, Bristolis, Koventris, Lesteris, Notingamas.
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis – Anglijos administracinis suskirstymas
Nuo seno Anglija yra suskirstyta į grafystes. Tokie vienetai kilę iš ankstenių, tokių kaip Sasekso, Esekso karalysčių, hercogysčių (Jorkšyras, Lankašyras) ar žemių, kurios buvo dovanojamos dvariškiams (Berkšyras). Suvienijus Angliją grafysčių sienos nebuvo tikslios.
Šiuo me Anglija suskirstyta į:
- 39 grafystes
- 6 metropolines grafystes
- Didijį Londoną
[taisyti] Demografija
Anglijos populiacija susiformavo per daugelį imigracijos bangų. Pagrindinės migracijos bangos vyko apie 600 pr.m.e (keltai), Romos laikotarpiu (kareiviai iš visos imperijos), 350–550 (anglai, saksai, jutai), 800–900 (vikingai, danai), 1066 (normanai), 1650–1750 (atvykėliai iš Europos bei hugenotai), 1880–1940 (žydai), 1950–1985 (Karibų salų gyventojai, afrikiečiai, pietų azijiečiai), 1985– (rytų europiečiai, kurdai, pabėgėliai).
[taisyti] Religija
- Anglikonai: 31 500 000 (64%)
- Romos katalikai: 5 000 000 (10%)
- Metodistai: 1 400 000
- Musulmonai: 900 000
- Judaistai: 410 000
- Sikhai: 175 000
- Induistai: 140 000
- budizmas !budistai : 800 000
[taisyti] Nuorodos
Jungtinės Karalystės dalys | |
---|---|
Anglija • Škotija • Šiaurės Airija • Velsas |