Vengrija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vengrijos respublika – valstybė vidurio Europoje, besiribojanti su Austrija, Slovakija, Ukraina, Rumunija, Serbija, Kroatija ir Slovėnija.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Ekonomika 6 Demografija 7 Kultūra 8 Kita informacija 9 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Romos imperijos laikotarpiu regionas į vakarus nuo Dunojaus vadintas Panonija. Po Vakarų Romos imperijos žlugimo spaudžiant germanų genčių migracijai, Didžiojo tautų kraustymosi laikotarpiu į Europą atvyko daugybė migruojančių genčių. Vieni iš pirmųjų atvykėlių buvo hunai, kurie vadovaujant Atilai sukūrė savo galingą imperiją.

Tradiciškai laikoma, kad Vengrijos valstybę įkūrė Árpád, kuris atvedė madjarus į Panonijos lygumas IX a. 1001 m. susikūrė Vengrijos karalystė. 1241-42 m. Vengriją nusiaubė totoriai-mongolai. XV a. išaugo į svarbią regioninę galią. XVI a. Vengriją užkariavo Osmanų imperija, turkų neužimtas dalis aneksavo Austrija, kurios valdovai karūnavo ir kaip Vengrijos karaliai. Iš Osmanų imperijos įtakos Vengrija išsivadavo tik XVII a. pradžioje po karo su turkais. 1687 m. vengrų didikų susirinkimas paskelbė Vengrijos karūną priklausančią Habsburgams, o po 3 m. į Vengriją inkorporuota Transilvanija.

1867 kovo 15 Austrija pertvarkoma į dualistinę Austrijos-Vengrijos valstybę. Vengrijai priklausė Kroatija, Transilvanija, Slovakija.

1918 lapkričio 3 Austrijos – Vengrijos imperija žlugo ir Vengrija paskelbė nepriklausomybę.

1919 kovo 21 paskelbta Vengrijos Tarybinė Respublika. Valdžią Vengrijoje paėmė komunistai, vadovaujami Bele Kunos. 1919 balandžio mėn. Antantės inspiruotos Čekoslovakijos ir Rumunijos vyriausybės pasiuntė savo kariuomenę prieš Vengrijos Tarybų Respubliką. 1919 gegužės mėn. interventai užėmė į rytus nuo Tisos upės esančias žemes.

[taisyti] Politinė sistema

Vengrija yra parlamentinė respublika, jos vyriausybė atskaitinga parlamentui.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Administraciniu-teritoriniu požiūriu šalis suskirstyta į 19 apskričių (veng. megye). Sostinė Budapeštas turi atskiro vieneto statusą. Vengrijos apskritys (skliausteliuose nurodomi jų centrai):

• Bač Kiškūnas (Kečkemėtas)
• Barania (Pėčas)
• Bėkėšas (Bekeščaba)
• Boršodas-Abaujus-Zemplėnas (Miškolcas)
• Čongradas (Segedas)
• Fejėras (Sekešfehėrvaras)
• Dėras-Mošonas-Šopronas (Dėras)
• Haidū Biharas (Debrecenas)
• Hevešas (Egeris)
• Jasas-Nadkunas-Solnokas (Solnokas)
• Komaromas-Estergomas (Tatabania)
• Nogradas (Šalgotarjanas)
• Peštas (Budapeštas)
• Šomodis (Kapošvaras)
• Sabolčas-Satmaras-Beregas (Nyredhaza)
• Tolna (Seksardas)
• Vašas (Sombathėjus)
• Vesprėmo apskritis (Vesprėmas)
• Zala (Zalaegersegas)

[taisyti] Geografija

Vengrija – valstybė esanti centrinėje Europoje. Šiaurės vakaruose kalnų virtinė skiria Didįjį Alfioldą nuo Mažojo Alfioldo. Šiaurės vakaruose yra Transdanubian kalnai, o vakarinė Vengrijos siena ribojasi su Alpėmis. Kalnų grandinė nusidriekusi išilgai šiaurinės Vengrijos sienos. Aukščiausias yra Matros kalnuose esantis Kekes Peak kalnas, kurio aukštis yra 1015 m.

Didžiausia Vengrijos upė yra Dunojus, kuri šalies teritorijoje teka 410 km ilgio ruožu. Tisa, kita Vengrijos upė, teka iš šiaurės rytų į pietus 580 km ilgio vaga. Didžiausias Vengrijoje yra Balatono ežeras, kuris yra labai seklus ir jo ilgis apie 70 km.

Vengrijos dirvožemis yra žymus savo įvairumu. Lygumose vyrauja juodžemiai ir aliuviniai, tačiau vietomis aptinkama ir mažiau derlingų smėlingesnių dirvožemių. Kalvotose vietovėse vyrauja rudieji miškų dirvožemiai.

Vengrijos klimatas - žemyninis, todėl čia žiemos būna šaltos, o vasaros - karštos. Sausį temperatūra visoje šalyje būna minusinė, o liepos vid. temperatūra - 20°C. Šalies centre, Budapešte, vidutinė sausio temperatūra būna -0,6°C, o vidutinė liepos temperatūra - 22.2°C. Vengrijoje per metus vid. iškrenta 635 mm kritulių.

Vengrijos naudingųjų iškasenų resursai yra kuklūs. Šalis daugiausia turi akmens anglies. Šalies pietryčiuose kasama juodoji anglis, tačiau jos nepakanka vidaus poreikiams. Yra nustatyta, kad rusvosios anglies vietomis yra šiaurinių kalnų pakraščiuose. Šalies pietuose ir vakaruose yra naftos ir gamtinių dujų telkinių. Gamtinių dujų taip pat yra ir rytuose. Vengrai į kitas šalis eksportuoja boksitą, nes tai yra pati gausiausia geležies rūda Vengrijoje.

Visegrád - Dunojus
Kékes	Balatonas

[taisyti] Ekonomika

Lietuvos ir Vengrijos prekybos apyvarta 2002 m. sudarė 310,1 mln. Lt (89,81 mln. EUR), prekybos balansas buvo neigiamas: 106,1 mln. Lt (30,73 mln. EUR). Daugiau nei pusė Vengrijos žemių yra tinkamos žemdirbystei. Vengrija yra svarbi dėl boksitų, vario, gamtinių dujų, anglies, naftos, urano išteklių. Pagrindiniai pramonės produktai yra plienas, chemikalai, medikamentai, cementas, maisto produktai, tekstilės prudoktai.

Pagrindiniai Vengrijos mainų partneriai yra Vokietija, Austrija, Italija, Rusija.

[taisyti] Demografija

[taisyti] Kultūra

Svarbiausi vengrų įnašai Europai yra literatūroje, moksle, muzikoje ir tapyboje. IXX a. pradėjo kilti Vengrijos literatūrinis lygis. Amžiaus pradžioje populiariausi poetai buvo Danielius Beršenis ir Mihalis Vitezas, kol Andras Dugoniksas neparašė sėkmingiausio to laikotarpio romano. Po Vitezo sekė kiti talentingi rašytojai: M. Josika, J. Eotvosas ir M. Vorosmartis, kuris taip pat rašė ir poemas. Karolis Kisfaludis redagavo literatūrinius leidinius ir rašė pjeses. Žymiausi amžiaus lyrikai buvo S. Petofis ir J. Aranis, o I. Madacho poema „Žmogaus tragedija“ buvo išversta į daugybę pasaulio kalbų.

Žymiausi XX a. pradžios vengrų rašytojai buvo Z. Morišius, M. Lengelis, D. Šabo ir M. Kafka, kuri buvo pirmoji reikšmingesnė moteris vengrų literatūroje. Svarbiausi šio amžiaus poetai yra A. Jozefas ir E. Ady.

Vengrų mokslininkai laimėjo keletą Nobelio premijų. Tarp šių mokslininkų yra pasaulyje gerai žinomi Džordžas von Bekesis ir Edvardas Teleris.

Vengrija iš mirusių kartų gavo didelį liaudiškos muzikos palikimą. Liaudies muzika buvo interpretuota čigonų, kurie sudarė tradicinius liaudiškus orkestrus. Vengrų kompozitoriai Bela Bartok ir Zoltan Kodali pakeitė šią liaudišką muziką į žymiai modernenę ir patrauklesnę formą, tačiau šiuos kompozitorius labiau išgarsino jų kuriama muzika. Žymus XIX amžiaus kompozitorius Ferencas Listas, gimęs Vengrijoje ir įkvėptas šios šalies liaudies muzikos, visą savo gyvenimą pragyveno užsienyje.

Vengrijos tapyba nėra taip pripažinta kaip jos literatūra arba muzika. Geriausias IXX amžiaus vengrų dailininkas buvo M. Munkasis. Kaikuriuose to meto vengrų dailininkų darbuose jaučiama prancūzų įtaka.

Vengrų kultūra taip pat yra turtinga menu, šokiais ir kulinarija.

[taisyti] Kita informacija

• Vengrijos ryšiai
• Vengrijos transportas
• Vengrijos karinės pajėgos
• Vengrijos tarptautiniai santykiai
• Vengrijos šventės

[taisyti] Nuorodos

• Lietuvos respublikos ryšiai su Vengrijos Respublika

---