Gruzija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gruzija valstybė pietų Kaukaze, rytinėje Juodosios jūros pakrantėje. Ribojasi su Rusija, Turkija, Armėnija, Azerbaidžanu.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Ekonomika 6 Demografija 7 Kita Informacija 8 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Gruzijos istorija

Gruzija yra apgyvendinta nuo viduriniojo paleolito. VI a. pr. m. e. susikūrė vakarų Gruzijos valstybė Kolchidė, IV a. pr. m. e. rytinė – Iberija. Vėliau šalį užkariavo asirai, Aleksandras Didysis. 327 m. krikščionybė tapo Gruzijos valstybine religija.

X a. pabaigoje Gruzija buvo suvienyta („Gruzijos aukso amžius“). Ilgą laiką priklausė Bizantijai. Po Bizantijos žlugimo Gruzija tapo Osmanų imperijos dalimi, vėliau priklausė Persijai ir Rusijos imperijai.

Po Spalio revoliucijos Gruzija 1918 m. gegužės 26 d. pasiskelbė nepriklausoma. 1921 m. vasario 16 d. Gruzijos Demokratinę Respubliką užėmė Raudonoji Armija ir prijungė prie Tarybų Sąjungos.

XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje susiformavo stiprus gruzinų nepriklausomybės judėjimas. 1991 m. balandžio 9 d. Gruzija vėl pasiskelbė nepriklausoma. Abchazijoje ir Pietų Osetijoje kilo karas dėl atsiskyrimo. Iki šiol Gruzijos vyriausybė nekontroliuoja didelės dalies savo teritorijos, nes XX a. dešimto dešimtmečio pradžioje pralaimėjo karą prieš Pietų Osetiją, o su Abchazija laikomasi netvirtų paliaubų.

Gruzijos pirmasis prezidentas Zviadas Gamsachurdija buvo pašalintas karinio pučo metu. Jo vietą užėmė buvęs Gruzijos Komunistų partijos vadovas ir Tarybų Sąjungos užsienio reikalų ministras Eduardas Ševardnadzė. Nors jis ir bandė daryti reformas, tačiau ekonomika stagnavo, išplito korupcija ir rinkimų klastojimas.

Rusija ne kartą kaltino Gruziją, kad jai priklausančiame Pankisio slėnyje slepiasi čečėnų kovotojai.

2003 m. lapkričio mėn. Ševardnadzė buvo pašalintas nuo valdžios jaunų reformatorių, įvykdžiusių „švelnią“ revoliuciją. Prezidento pareigas pradėjo eiti parlamento vadovė Nino Burdžanadzė. 2004 m. sausio mėn. prezidentu išrinktas Michailas Sakašvilis, premjerministru 2004 m. vasario 17 d. tapo Zurabas Švanija.

2004 m. vasarą vėl paaštrėjo santykiai su Pietų Osetija, kuri tarptautinės bendrijos nėra pripažįstama.

2007 lapkričio 16 d. Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis atleido ministrą pirmininką ir vietoj jo paskyrė naują - banko vadovą Lado Gurgenidzę (36 m.). L.Gurgenidzė yra privataus "Gruzijos banko", kotiruojamos Londono vertybinių popierių biržoje, valdybos pirmininkas.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Gruzijos politinė sistema

Gruzija yra demokratinė respublika su stipria prezidentine sistema ir centralizuotu valdymu. Politinės sistemos demokratiškumas yra ginčytinas, nes stebėtojai prikiša Gruzijai politinių ir pilietinių teisių varžymą.

Po 2004 m. kovo 28 d. rinkimų į Gruzijos parlamentą stipriausia politine partija tapo Nacionalistinis Judėjimas – Demokratai, kurie organizavo „švelniąją revoliuciją“. Partija turi 66,24 % daugumą parlamente. Svarbios opozicinės partijos yra Dešinioji Opozicija (7,96 %), Gruzijos darbininkų partija (3,89 %) ir Laisvės judėjimas (4,39 %).

2004 m. spalio 29 d. Gruzija su NATO pasirašė individualų partnerystės planą (Individual Partnership Action Plan). Pagal šį planą Gruzija įsipareigojo vykdyti politinės, saugumo ir gynybos sistemos reformas, kad jos atitiktų NATO standartus. Nuo 1994 m. JAV finansiškai remia Gruzijos armiją. Nuo 2002 m. iki 2004 m. šalyje dirbo amerikiečių kariniai patarėjai.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Gruzijos provincijos

Gruzija suskirstyta į 70 provincijų. Taip pat yra 2 autonominės respublikos : Abchazija ir Adžarija . Be to 1 buvus autonominė provincija – Pietų Osetija, kartais vadinama Chinvalio rajonu. Šios provincijos statusas yra derinamas su jos separatistine vyriausybe.

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Gruzijos geografija

Geografiškai Gruzija yra Azijos šalis, tačiau kultūriškai priskiriama Europai. Šalies gyventojai Gruziją vadina Europos balkonu. Šaliai būdingas nelygus kraštovaizdis, dvi trečiasias šalies sudaro kalnai. Aukščiausias kalnas yra Šchara Didžiajame Kaukaze (5068,8 m). Ilgiausia upė – Kura (gruziniškai Mtkvari), kuri kerta šalį iš pietų į rytus (351 km). Didžiausias ežeras – 2073 m aukštyje esantis Paravani (38 kv.km).

Didžiausi miestai (2004 m. sausio 1 d.):

• Tbilisis (1,07 mln. gyv.)
• Kutaisis (183,3 tūkst. gyv.)
• Batumis (116,9 tūkst. gyv.)
• Rustavis (114,7 tūkst. gyv.)
• Suchumis (92,3 tūkst. gyv.)
• Zugdidis (67,9 tūkst. gyv.)
• Goris (48,8 tūkst. gyv.)
• Potis (46,6 tūkst. gyv.)

Gruzijos šiaurės vakaruose yra Abchazijos autonominė respublika, pietvakariuose Adžarijos autonominė respublika, šiaurėje – Pietų Osetijos sritis.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Gruzijos ekonomika

Gruzijos ekonomikos pagrindas – turizmas (Juodosios jūros kurortai), citrusinių vaisių, arbatos bei vynuogių auginimas, mangano ir vario kasyba. Nedideliame pramonės sektoriuje gaminamas vynas, metalai, chemikalai, tekstilė. Energijos poreikiai tenkinami importuojant dujas bei naftą. Nuo 1995 metų ekonomika auga, infliacija mažėja, nors dėl nesurenkamų mokesčių išlieka didelis biudžeto deficitas.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Gruzijos demografija

Nuo Tarybų Sąjungos žlugimo populiacija ženkliai sumažėjo – dėl neramumų Abchazijoje, Adžarijoje bei Pietų OSetijoje, trapios ekonomikos, didelio nedarbo dalis gruzinų emigravo, daugiausiai į Rusiją. gimstamumo lygis labai žemas.

Gyventojų daugumą sudaro gruzinai (83,8%), taip pat yra nemažai armėnų (5,7%), rusų (1,5%), azerų (1,5%), osetinų (0,9%).

Vyraujanti religija – stačiatikybė (Gruzijos stačiatikių bažnyčia – 82%, rusų stačiatikiai – 2,0%), nemažai musulmonų (9,9%).

[taisyti] Kita Informacija

• Gruzijos ryšiai
• Gruzijos transportas
• Gruzijos karinės pajėgos
• Gruzijos tarptautiniai santykiai
• Gruzijos šventės

[taisyti] Nuorodos

Nepriklausomų valstybių sandrauga   taisyti

Armėnija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Gruzija | Kazachstanas | Kirgizstanas | Moldova | Rusija | Tadžikistanas | Turkmėnistanas | Ukraina | Uzbekistanas