Šveicarija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apie gyvenvietę Lietuvoje žr. Šveicarija (Jonava).

Šveicarija, arba Šveicarijos konfederacija (lot. Confœderatio Helvetica, tarptautinis kodas CH) – nedidelė valstybė Vidurio Europoje. Šalį supa Vokietija, Prancūzija, Italija, Austrija, Lichtenšteinas. Šveicarija žymi savo politiniu ir kariniu neutralitetu.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Ekonomika 6 Gyventojai 7 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Šveicarijos istorija

1291 metais trijų kantonų (Urio, Švico, Untervaldeno) atstovai pasirašė laišką, kuriuo suformavo sąjungą. Tai suvienijo priešintis juos valdžiusiems Habsburgams, kurie tuo metu užėmė Šventosios Romos Imperijos imperatoriaus sostą. 1315 m. Morgarteno mūšyje šveicarai nugalėjo Habsburgus, taip užsitikrindami nepriklausomybę.

Po 1648 metų Vestfalijos taikos Europos šalys pripažino Šveicarijos nepriklausomybę nuo Šventosios Romos imperijos ir jos neutralumą. 1798 prancūzų revoliucionierių armija užėmė Šveicariją, bet 1815 metų Vienos kongresas atstatė Šveicarijos nepriklausomybę. 1848 m. Šveicarija priėmė federalinę konstituciją, kuri stipriai pakeista 1874 m., pagal ją federacinės valdžios žinioje yra teisės sistema, gynyba ir prekyba.

Šveicarija visą laiką laikėsi neutralios pozicijos, taip pat ir abiejuose pasauliniuose karuose, kuriuose nedalyvavo.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Šveicarijos politinė sistema

Dabartinę federacinės valstybės formą Šveicarija įgavo 1848 m. priėmus federacinę konstituciją. Nuo XIX a. Šveicarija taip pat yra neutrali valstybė. Prie Jungtinių Tautų Šveicarija prisijungė tik 2002 m. birželio 10 d. po šio sprendimo patvirtinimo referendume.

Šveicarija – seniausia demokratinė respublika Europoje.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Nuo 1978 m. Šveicarijos Konfederaciją sudaro 26 kantonai (skliausteliuose nurodomi jų administraciniai centrai):

• Apencelis-Auserodenas (Herizau)
• Apencelis-Inerodenas (Apencelis)
• Argau (Arau)
• Bazelio miestas (Bazelis)
• Bazelio sritis (Lystalis)
• Berno kantonas (Bernas)
• Ciuricho kantonas (Ciurichas)
• Cugo kantonas (Cugas)
• Fribūro kantonas (Fribūras)
• Glaruso kantonas (Glarusas)
• Graubiundenas (Kūras)
• Jura kantonas (Delemonas)
• Liucernos kantonas (Liucerna)
• Nešatelio kantonas (Nešatelis)
• Nidvaldenas (Štansas)
• Obvaldenas (Zarnenas)
• Sankt Galeno kantonas (Sankt Galenas)
• Šafhauzeno kantonas (Šafhauzenas)
• Švico kantonas (Švicas)
• Tičinas (Belincona)
• Turgau (Frauenfeldas)
• Uris (Altdorfas)
• Valė (Sionas)
• Vo (Lozana)
• Zoloturno kantonas (Zoloturnas)
• Ženevos kantonas (Ženeva)

Gyventojų skaičius įvairuoja nuo 15 000 gyv. Apencelyje-Inerodene iki 1 253 500 žmonių Ciuriche, plotas – nuo 37 km² (Bazelio miestas) iki 7105 km² (Graubiundenas). Kantonai yra suskirstyti į 2889 savivaldybes.

Šveicarijoje yra keletas anklavų, priklausančių kitoms valstybėms: Büsingen yra Vokietijos dalis, Campione d'Italia priklauso Italijai.

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Šveicarijos geografija

Šveicarija įsikūrusi Centrinėje Europoje, nesiriboja su jokiomis jūromis ir vandenynais.

• Plotas : 41.284 km²
• Aukščiausias taškas: Dufourspitze (4634 m)
• Žemiausias taškas: Madžiorės (Maggiore) ežeras (193 m)

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Šveicarijos ekonomika

Šveicarija laikoma viena iš labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių ir turtingiausių pasaulio valstybių. Šveicarijoje įsikūrę daug stambių bankų. Svarbiausias bankininkystės centras – Ciūrichas. Dabar šalyje gaminami pasaulyje garsėjantys mechaniniai laikrodžiai, programinio valdymo staklės, matavimo prietaisai ir kiti aukštos kokybės gaminiai.

Nors Šveicarija – kalnų šalis, tačiau turi gerai išplėtotą transporto sistemą.

[taisyti] Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Šveicarijos gyventojai

Šveicarijoje gyvena apie 7,5 mln. gyventojų.

Šveicarijoje gyvena nemažai kitataučių. Jie sudaro apie 15% visos šalies gyventojų.

Pagal 2000 m. gyventojų surašymą gyventojai pagal gimtąją kalbą pasiskirstę taip:

• Vokiečių – 4 639 762 (63,7%)
• Prancūzų – 1 484 411 (20,4%)
• Italų – 470 961 (6,5%)
• Serbų-kroatų – 103 350 (1,4%)
• Albanų – 94 937 (1,3%)
• Portugalų – 89 527 (1,2%)
• Ispanų – 76 750 (1,1%)
• Anglų – 73 422 (1,0%)
• Turkų – 44 523 (0,6%)
• Retoromanų – 35 072 (0,5%)

Kiti – 175 295 (2,4%).

[taisyti] Nuorodos

---

Europos laisvos prekybos asociacija (EFTA) |
Islandija | Lichtenšteinas | Norvegija | Šveicarija