Kuba

Nuo XV a. pb. Kuba buvo Ispanijos kolonija, nepriklausoma valstybe pasiskelbė 1868 m. 1868- 1878 m. išsivadavimo karas. 1869 m. paskelbta konstitucija. 1898 m. salą okupuoja JAV. 1902 m. Kuba skelbiama nepriklausoma respublika. 1906- 1909 m. šalis vėl okupuota JAV. 1924- 1934 valdo karo vadas diktatorius Mačadas. Nuo 1934- dar griežtesnis F. Batistos režimas.

1959 metais generolo Fulgencio Batistos teroro diktatūrą vykdžiusią valdžią, be kraujo praliejimo nuvertė Fidelio Kastro vadovaujami sukilėliai, šalyje vykdyta nacionalizacija, vėliau įvesta komunistinė santvarka.

[taisyti] Politinė sistema

Kuba yra socialistinė valstybė, parlamentinė respublika, kurioje valdžios monopolis yra komunistų partijos rankose. Šalį nuo 1959 metų valdo Fidelis Kastro, pirma kaip premjeras, o nuo 1976 metų – kaip valstybės ir ministrų tarybų prezidentas. Jis taip pat ir komunistų partijos pirmasis sekretorius bei karo pajėgų vadas.

Kubos parlamente (Assemblea Nacional del Poder Popular) dirba 609 nariai, renkami penkerių metų kadencijai. Kandidatai nebūtinai yra partijos nariai, juos siūlo socialinės ir politinės organizacijos (Komunistų partija pagal konstituciją negali siūlyti kandidatų).

[taisyti] Ekonomika

Kubos ekonomika paremta socialistiniais principais. Šalyje beveik visa ekonomika grindžiama planinės ekonomikos pagrindu. Didžiąją dalį gamybos valdo Kubos Vyriausybė ir didžioji dalis Kubos gyventojų dirba valstybiniame sektoriuje. Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vis daugiau gyventojų ima dirbti privačiame sektoriuje. Pavyzdžiui, 2000 metais viešajame sektoriuje dirbo 77,5 proc. gyventojų, o privačiame – 22,5 proc., palyginus 1981 m., atitinkamai 91,8 ir 8,2 proc. Kapitalo investicijos Kuboje yra apribotos. Norintys investuoti Kuboje, privalo gauti Kubos Vyriausybės sutikimą. Kubos Vyriausybė taip pat nustato prekių ir paslaugų kainas ir produktų racionus gyventojams. Kuboje veikia kortelinė maisto produktų paskirstymo sistema. Tokia ekonomikos sistema laikoma neefektyvia. XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje žlugus Tarybų Sąjungai, Kuba neteko finansinės paramos. Prieš Tarybų Sąjungos žlugimą, Kuba priklausė nuo Maskvos malonės, nes Kubai Tarybų Sąjunga buvo rinka cukrui, o Tarybų Sąjunga Kubai pastoviai teikė naftą ir kitus energetinius produktus. Žlugus tokiems ekonominiams ryšiams, Kubos ekonomika pateko į krizę. 1992 m. JAV sustiprino prekybos apribojimus su Kuba, ko pasekoje stipriai nukrito gyvenimo lygis saloje. Kad sumažintų šalyje kilusį badą, Kubos vyriausybė ėmė vykdyti tam tikras ūkio reformas. Šalyje buvo panaikinti tam tikri apribojimai verslui. Pirmiausiai buvo leista gyventojams patiems sau sukurti darbo vietas (buvo leista kurti tam tikro lygio ekonominius vienetus, panašius į individualias įmones prekyboje ir gamyboje), imta skatinti turizmą ir leista versle naudoti JAV dolerius.

[taisyti] Turizmas

Turizmas Kuboje imtas skatinti XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje, siekiant padėti šaliai pakilti iš ekonominės krizės ir sustiprinti šalies ekonomiką. Turizmo skatinimas buvo teisingas žingsnis, vos po kelių metų, jau 1996 m. gaunamos konvertuojamos valiutos pajamos iš turizmo viršyjo gaunamas pajamas iš cukraus verslo. Per 10 metų Kuba tris kartus padidino savo dalį Karibų jūros šalių turizmo rinkoje. 2003 m. Kubą aplankė maždaug 1,9 milijono turistų, daugiausiai iš Kanados ir Europos Sąjungos šalių, o pajamos siekė apie 2,1 milijardo JAV dolerių. Toks spartus turizmo sektoriaus augimas Kuboje sukūrė dvipusę ekonomiką. Iš vienos pusės šalyje veikia socialistinė-planinė ekonomika, o iš kitos, tam tikruose sektoriuse, kaip turizmas – liberali laisvos rinkos ekonomika.

[taisyti] Ekonominiai santykiai su Venesuela

Paskutiniais metais Kuba ėmė aktyviai ekonomiškai bendradarbiauti su Venesuela. Venesuela ėmė eksportuoti pigią naftą į Kubą už Kubos daktarų „misijas“ į Venesuelą. Tokiomis daktarų misijomis Venesuela siekia pagerinti savo sveikatos apsaugos sistemą.

[taisyti] Pragindiniai prekybos partneriai

Kubos eksportas 2005 metais sudarė 2,388 milijardų JAV dolerių. Svarbiausi eksporto partneriai: Nyderlandai – 22,8%, Kanada 20,6%, Kinija 7,7%, Rusija 7,5%, Ispanija 6,4%, Venesuela 4,4%.
Kubos importas 2005 metais sudarė 6,916 milijardų JAV dolerių. Svarbiausi importo partneriai: Vokietija 14,1%, JAV 8,7%, Prancūzija 8%, Nyderlandai 7,2%, Belgija 5,5%, Italija 4,9%, Kinija 4,1%, Airija 4%.

[taisyti] Kubos žemės ūkis

Cukranendrių auginimas išlieka svarbiausia Kubos žemės ūkio šaka. Tačiau cukranendrių auginimo apimtys mažėja, mažėja ir derliai. Aukščiausias cukraus gamybos lygis buvo pasiektas 1989 m., kai buvo užauginta net 8 milijonai cukranendrių žaliavos cukraus gamybai.

[taisyti] Kubos darbo rinka

2005 m. iš 4,6 milijono Kubos darbuotojų – žemės ūkyje dirbo 21,2 proc. dirbančiųjų, 14,4 proc. – pramonėje, 64,4 proc. – paslaugų sektoriuje.

[taisyti] Bedarbystė Kuboje

2005 m. bedarbystė Kuboje siekė maždaug 1,9 proc.

[taisyti] Kubos karinės pajėgos

Nuo 1975 m. iki maždaug 1989 m. stipri TSRS karinė pagalba, leido Kubai sustiprinti kariuomenę. Kubai netekus Tarybų Sąjungos paramos, sumažėjo ir Kubos karinės pajėgos nuo 235 000 (1994 m.) iki maždaug 60 000 (2003 m.). Kubos Vyriausybė maždaug išleidžia 1,8 proc. BVP karinėms išlaidoms. Dabartinis Revoliucinių Karinių Pajėgų (FAR) vadas yra Fidelio Kastro brolis Raulis Kastro.