See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Slovėnija - Vikipedija

Slovėnija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Slovėnijos respublika – valstybė centrinėje Europoje, besiribojanti su Italija vakaruose, Kroatija pietuose ir rytuose, Vengrija šiaurės rytuose, Austrija šiaurėje ir Adrijos jūra pietvakariuose.

Republika Slovenija
Slovėnijos vėliava Slovėnijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Slovėnija žemėlapyje
Valstybinė kalba slovėnų
Sostinė Liubliana
Didžiausias miestas Liubliana
Valstybės vadovai Janez Drnovšek
Prezidentas
Janez Janša
Ministras pirmininkas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
20 273 km² (149)
0,6%
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
2 010 347 (142)
99,16 žm./km² (73)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
47,12 mlrd. $ (80)
23 400 $ (35)
Valiuta Euras
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+1
-
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Jugoslavijos
1991 birželio 25
1992
Valstybinis himnas Slovėnijos himnas
Interneto kodas .si
Šalies tel. kodas 386

Turinys

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos istorija

Slovėnų gyvenamos žemės ilgus amžius priklausė Šventąjai Romos imperijai, o vėliau iki pat Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 1918 m. – Austrijos Habsburgų imperijai. 1918 m. slovėnai drauge su kroatais ir serbais įkūrė naują valstybę – Serbų, kroatų ir slovėnų Karalystę, kuri 1929 m. buvo pervardyta Jugoslavija. Po Antrojo pasaulinio karo Slovėnija tapo komunistinės Jugoslavijos Federacijos respublika. Jugoslavijos komunistinis režimas skyrėsi nuo Sovietų Sąjungos režimo ir buvo liberalesnis. Tačiau ilgainiui Slovėnijoje, kaip ir kitose neserbiškose Jugoslavijos dalyse, kilo nepasitenkinimas Belgrado tautine politika, ir Jugoslavijos Federacija iširo į atskiras respublikas.

Taigi Slovėnija yra pati jauniausia iš visų Europos Sąjungos valstybių, savo kaip nepriklausomos valstybės patirtį kaupianti nuo 1991 m. Istoriniai Slovėnijos ryšiai su Europa, veiksminga ekonomika leido šaliai sparčiai įgyvendinti reikalingas reformas ir tapti modernia valstybe.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos politinė sistema

Pagal 1991 m. konstituciją Slovėnija yra parlamentinė demokratinė respublika. Valstybės vadovas prezidentas tiesioginiuose rinkimuose renkamas penkeriems metams. Jį renka tauta visuotiniu balsavimu.

Parlamentas susideda iš dviejų rūmų: Valstybės Susirinkimo (Državni Zbor) ir Valstybės Tarybos (Državni Svet). Valstybės susirinkimas susideda iš 90 narių: 40 jų yra renkami tiesiogiai, 50 – pagal proporcinio atstovavimo sistemą ketveriems metams. Dvi vietos yra rezervuotos tautinėms mažumoms – po vieną vengrams ir italams. Valstybės Taryba susideda iš 40 narių ir yra renkama netiesiogiai penkeriems metams iš įvairių politinių socialinių ir kultūrinių interesų grupių atstovų. Ministras pirmininkas parenkamas prezidento teikimu ir Nacionalinio Susirinkimo pritarimu.

Rinkimų teisę turi piliečiai nuo 18 metų, o dirbantys – nuo 16 metų.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos regionai

Slovėnija suskirstyta į 193 savivaldybes (občina), iš kurių 11 – miestų savivaldybės. Nuo 2005 metų gegužės egzistuoja tik 12 statistinių regionų, tuo tarpu vyriausybė ruošia Administracinio skirstymo regionais projektą, pagal kurį turėtų būti 10-12 regionų.

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos geografija

Slovėnijos žemėlapis
Slovėnijos žemėlapis

Šalis turi siaurą 47 km pločio išėjimą į Adrijos jūrą. Teritorija kalnuota (90 proc. teritorijos yra virš 300 m), joje daug slėnių ir upių. Aukščiausias Slovėnijoje ir buvusioje Jugoslavijoje Triglavo kalnas Alpėse yra 2864 m aukščio. Svarbiausios upės – Dunojaus intakai Drava ir Sava.

Didžiausi miestai:

  • Liubliana (265 000)
  • Mariboras (136 000)
  • Celje (42 000)
  • Kranj (37 300)
  • Koper (25 300)

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos ekonomika

Lietuvos eksportas į Slovėniją 2002 m. sudarė 1,68 mln. litų (apie 486,2 tūkst. EUR). Lyginant su 2001 m. jis sumažėjo 34 proc. Pagal eksporto apimtis Slovėnija yra 75 vietoje. 2007 sausio 1 d. Slovėnija įsivedė eurą.

[taisyti] Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos gyventojai

2003 m. Slovėnijoje gyveno 1,935 mln. gyventojų, 88 proc. jų – slovėnai. Kitos etninės grupės: kroatai 3%, serbai 2%, bosniai 1%, kitos 6%. Didžiausia religinė konfesija – katalikų (apie 70 proc.). Kitos konfesijos: liuteronai 1%, musulmonai 1%, ateistai 4,3%, kitos 25%.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos kultūra

Iš žymiausių slovėnų paminėtini protestantų reformistas ir rašytojas Primožas Trubaras (Primož Trubar) 15081586 m., 1550 m. išleidęs pirmąjį slovėnišką katekizmą; enciklopedistas Janesas Vaikardas Valvasoras (Janez Vaijkard Valvasor) 16411693 m.

[taisyti] Kita Informacija

  • Slovėnijos ryšiai
  • Slovėnijos transportas
  • Slovėnijos karinės pajėgos
  • Slovėnijos tarptautiniai santykiai
  • Slovėnijos šventės

[taisyti] Nuorodos

Laisvajame žodyne yra terminas Slovėnija







Kitomis kalbomis


aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -