Bulgarai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| bulgarai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | 11 mln. |
| Populiacija šalyse | Bulgarija: 6 665 000 Argentina: |
| Kalba (-os) | bulgarų |
| Religijos | stačiatikybė |
| Giminingos etninės grupės | slavų makedonai, serbai ir kt. pietų slavai |
Bulgarai (bulgariškai българи) yra pietų slavų tauta, gyvenanti daugiausia Bulgarijoje ir kalbanti bulgarų kalba. Taip pat yra daug bulgarų bendruomenių, gyvenančių kitose šalyse.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Šiuolaikinė bulgarų tauta susidarė iš dviejų kultūrų: bulgarų, vietinių tiurkų grupės kalba šnekančių žmonių, kurię atkeliavo iš Vidurio Azijos ir apgyvendino Balkanų pusiasalį VII a., ir slavų genčių, kurios atsikraustė amžių prieš tai. 681 m. šios grupės kartu suformavo Pirmąją Bulgarų imperiją, kurioje viena su kita asimiliavosi ir davė pradžią šiuolaikinei bulgarų tautai. Bulgarų tautai įtaką taip pat darė vietinės gentys, tokios kaip trakai (gentys) ir gotai, gyvenę čia dar prieš atsikraustant slavams. Bulgarai lingvistiškai artimi makedonams.
[taisyti] Gyventojai
Šiuo metu pasaulyje gyvena apie 7,5 milijono (2001 m.) bulgarų. Beveik 90% iš jų gyvena Bulgarijoje. Ryškios tautinės bulgarų mažumos gyvena Moldovoje (88 tūkst.) ir Ukrainoje (204 tūkst.) (Besarabijos bulgarai), taip pat Rumunijoje (8 tūkst., Banato bulgarai), Serbijoje (21 tūkst., vakarų pakraštiečiai), Graikijoje (37,2 tūkst.), Turkijoje (30 tūkst., Trakijos regione), Makedonijoje, Albanijoje ir Vengrijoje (3 tūkst.). Bulgarai taip pat gyvena ir diasporose, kurios susiformavo per senąją (iki 1989 m.) ir naująją (po 1989 m.) emigracijos bangas. Senosios emigracijos metu vyko daugiausia politiniai ir ekonominiai emigrantai į JAV (šiuo metu 60 tūkst.), Kanadą (16 tūkst.), Argentiną (30 tūkst.) ir Vokietiją (39,1 tūkst.). Šiuo metu emigruoja daugiausia jauni, užsienyje ieškantys darbo bulgarai. Emigracija daugiausia vyksta į JAV, Kanadą, Vokietiją, Austriją (5,3 tūkst), Graikiją, Italiją (15,4 tūkst.), Ispaniją (50 tūkst.). Didžiausi bulgarų miestai: Sofija (1 240 000 gyv.), Plovdivas (378 000 gyv.), Varna (352 000 gyv.).
[taisyti] Kalba
Pagrindinis straipsnis: Bulgarų kalba
Bulgarai kalba bulgarų kalba, kuri priklauso pietų slavų kalboms. Ji artimai susijusi su serbų kalba. Makedonų kalba dažnai laikoma bulgarų kalbos tarme.
[taisyti] Vardų sistema
Yra keletas bulgarų vardų kilmių. Populiariausi yra krikščioniškos (pvz., Lazar, Ivan, Anna, Maria, Ekaterina) ir slaviškos kilmės vardai (pvz., Vladimir, Svetoslav, Velislava). Po 1878 m. išsivadavimo populiarūs tapo istoriniai bulgarų (genties) vardai: Asparuh, Krum, Kubrat, Tervel. Iš bulgarų genčių kilęs vardas Boris paplito ne tik tarp bulgarų, bet ir tarp kitų slavų tautų.
Dauguma bulgariškų pavardžių turi priesagą -ov (bulg: -ов). Dauguma bulgarų turi tėvavardžius, kurie sudaromi prie tėvo vardo priedėjus priesaga -ov; pvz., Ivan'o sūnaus tėvavardis bus Ivanov. Moterų pavardės turi priesagą -ova (bulg: -овa), pvz., Maria Ivanova. Šeimų pavardės turi priesagą -ovi (bulg: -ови), pvz., Ivanovi.
Taip pat nemažai pavardžių baigiasi priesaga -ev (bulg: -ев), pvz., Stoev, Ganchev, Peev. Moteriškos pavardės turi priesagą -eva (bulg: -ева), pvz., Galina Stoeva. Šeima turės priesagą -evi (bulg: -еви), pvz., Stoevi.
Dar yra pavardžių, kurios baigiasi priesaga, kuri labiau būdinga makedonams -ski (bulg: -ски), pvz., Troevski, moteriška priesaga -ska, o šeimos – kaip ir vyriška -ski.
Taip pat yra pavardžių, kurios turi priesagą -ič, kurią dažniausiai turi bulgarai katalikai. Retkarčiais sutinkama pavardės priesaga -in, kuri dažniusiai duodama netekėjusios moters vaikui (pvz., moters, kurios vardas Gana, sūnaus pavardė bus Ganin).
[taisyti] Religija
Dauguma bulgarų priklauso bulgarų ortodoksų bažnyčiai, įkurtai 870 m. Jai priklauso 82,6% Bulgarijos gyventojų ir apie 2 miljonus užsienyje gyvenančių bulgarų. XVII-XVIII a. susiformavo bulgarų katalikų bendruomenė, kuriai Bulgarijoje priklauso apie 10 000 narių. Didžiausi katalikų centrai yra Plovdive ir Sviščiove. Taip pat dauguma Rumunijoje gyvenančių bulgarų yra katalikai. XV-XVIII a. dėl didelės Osmanų imperijos įtakos, nemažai bulgarų atsivertė į Islamą. Dabar Bulgarijoje gyvena 131 000 bulgarų musulmonų, taip pat didžioji dalis Graikijos ir Turkijos bulgarų išpažįsta Islamą. Protestantizmas Bulgarijoje ėmė plisti nuo 1857 m., dabar šalyje yra apie 25 tūkst. bulgarų protestantų.
[taisyti] Žymiausi bulgarai
- Šventas Kirilas ir Metodijus (kirilicos autoriai),
- Vasilijus Levskis (revoliucionierius),
- Hristo Botevas (revoliucionierius ir rašytojas),
- Džonas Vinsentas Atanasovas (kompiuterių inžinierius),
- caras Simeonas II (dabartinis Bulgarijos premjeras),
- Hristo Javaševas (menininkas),
- Hristo Stoičkovas (futbolininkas).
