Alpės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Aukščiausia viršūnė – Monblanas

Italijos Alpės

Alpės (vok. Alpen, it. Alpi, pranc. Alpes, slovėn. Alpe) – aukščiausia ir didžiausia kalnų sistema Europoje, išsidėsčiusi Italijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos, Slovėnijos teritorijose. Aukščiausias kalnas - 4809 m siekiantis Monblanas (pranc. Mont Blanc) Vakarinėse Alpėse, esantis Prancūzijos ir Italijos pasienyje.

Turinys

1 Geografija
2 Susidarymas
3 Topografinis skirstymas
- 3.1 Rytų Alpės

[taisyti] Geografija

Plotas – 220 000 km². Ilgis – apie 1200 km, plotis svyruoja nuo 150 km iki 250 km. Kalnai yra palyginti mažai apledėję, didžiausias ledynas yra vadinamas Aletschgletscher vardu. Sniego riba kalnyno pakraščiuose prasideda 2500-2600 metrų aukštyje, o kalnyno viduje – 2800-3100 metrų aukštyje.

Alpės skirstomos į Vakarų ir Rytų Alpes, kurias skiria slėnis tarp Bodeno ir Komo ežerų. Vakarų Alpės išsidėsčiusios Italijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje, Rytų Alpės – Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje.

[taisyti] Susidarymas

Alpės susidarė maždaug prieš 30-35 mln. metų, kai Afrikos kontinentinė plokštė pajudėjo į šiaurę ir susidūrė su Eurazijos plokšte, kurios kraštas palindo po Afrikos plokšte. Dabartinę formą Alpės įgavo veikiant erozijai, ypač dėl ledynų veiklos ledynmečių laikotarpiais. Kasmet Alpės "paauga" 1-2 mm.

[taisyti] Topografinis skirstymas

[taisyti] Rytų Alpės

Rytinės Alpės susideda iš eilės platuminių kalnagūbrių, jie išraižyti gilių išilginių ir skersinių slėnių, kuriais teka greitos vandeningos upės (Inas, Zalcachas, Ensas, Muras, Drava, Traunas ir kt.). Rytinės Alpės ir jų dalis, esanti Austrijos teritorijoje, yra dalijamos į tris išilgines juostas: šiaurinės Klintinės Alpės; centrinės Kristalinės Alpės; Pietinės Klintinės Alpės. Jos susiformavusios iš kietų kristalinių uolienų – gneisų, granitų ir žėrutinių skalūnų. Centrinės Kristalinės Alpės sudaro pagrindinę Rytinių Alpių ašį.