Šiaurės Amerika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šiaurės Amerika - trečias pagal plotą žemynas, esantis šiaurės pusrutulyje, supamas Ramiojo, Atlanto ir Arkties vandenynų. Plotas 23,3 milijono km². Žemynas šiaurėje driekiasi iki Šiaurės poliaračio, pietuose Panamos sąsmauka jungiasi su Pietų Amerika. Riba tarp Šiaurės ir Pietų Amerikos laikoma Panamos ir Kolumbijos siena, rečiau - Panamos kanalas.

Populiacija– 454 225 000 (2001 m. įvertinimas).

Daugiau nei 90% ploto užima trys didžiausios šalys (iš šiaurės į pietus): Kanada, JAV ir Meksika, o Centrinę Ameriką - daug mažų valstybėlių: Belizas, Gvatemala, Hondūras, Salvadoras, Nikaragva, Kosta Rika ir Panama.

Vakarine žemyno puse, kurią suformavo tektorinių plokščių sandūros, driekiasi jauni raukšliniai kalnai su keletu ugnikalnių. Didelė Šiaurės Amerikos dalis negyvenama, ypač žemės tolimoje šiaurėje, o dauguma žemyno gyventojų įsikūrę dideliuose miestuose.

Visoje Šiaurės Amerikoje netrūksta derlingos žemės, mineralų bei iškastinio kuro. Ekonomiškai stipriausia žemyno valstybė yra Šiaurės Amerika - turtingiausia ir galingiausia pasaulio šalis. Centrinės Amerikos valstybės silpnos ir priklauso nuo prekybos su JAV (iš dalies ir su Kanada bei Meksika) bei pastarosios teikiamos pagalbos

Kitos valstybės patenka į pietinėje Šiaurės Amerikos žemyno dalyje išskiriamus Centrinės Amerikos ir Karibų jūros regionus.

Dalis Karibų jūros regiono salų priklauso Europos valstybėms (buvusioms metropolijoms). Grenlandija priklauso Danijai autonominės teritorijos teisėmis.

p• a• r Žemynai
Pasaulio žemynai	Afrika | Antarktida | Australija | Azija | Europa | Pietų Amerika | Šiaurės Amerika Ramiojo vandenyno salos (Okeanija) nepriklauso jokiam žemynui
Istoriniai superkontinentai	Gondvana | Laurazija | Pangėja | Panotija | Rodinija
Mitiniai žemynai	Atlantida | Pietų Žemė