Gajana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gajanos Respublika (Gajana) – valstybė Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje. Ribojasi su Surinamu rytuose, Brazilija pietuose, Venesuela vakaruose, Atlanto vandenynu šiaurėje.

Co-operative Republic
of Guyana


(Detaliau)	(Detaliau)

Didžiausias miestas

Valstybės vadovai

Bharatas Džagdeo
(Bharrat Jagdeo)

Pezidentas

Plotas
- Iš viso
- % vandens

214 970 km² (81)
8,4%

Gyventojų
- 2006 liepa (progn.)
- Tankis

767 245 (154)
3,57 žm./km² (183)

BVP
- Iš viso
- BVP gyventojui

2006 (progn.)
3,62 mlrd. $ (159)
4 700 $ (106)

Valiuta

Gajanos doleris

Laiko juosta
- Vasaros laikas

UTC -4
netaikomas

Nepriklausomybė

Data

nuo Jungtinės Karalystės
1966 gegužės 26

Valstybinis himnas

Gajanos himnas

Interneto kodas

.GY

Šalies tel. kodas

592

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Gajanos istorija

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Gajanos politinė sistema

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Gajanos (administracinio suskirstymo vienetai)

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Gajanos geografija

Gajanos plotas yra apie 197,000 kv. km. Gajanos valstybė turi sienas su Venesuela vakaruose, Brazilija vakaruose ir pietuose, bei Surinamu rytuose. Gajanos kranto linija eina palei Šiaurės Atlanto vantenyną ir sudaro 430 km. Pajūrio juostoje įsikūrę beveik 90% šalies gyventojų. Kranto linija tęsiasi nuo Karantino upės rytuose iki Venesualos pasienio šiaurės vakaruose. Kranto linijos plotis yra nuo 5 iki 6 km.

Regionas jūros link sudarytas iš pelkynų, seklaus, rudo vandens, smėlėtų seklumų. Nuo Naujojo Amsterdamo pelkės tęsiasi 25 km. Pelkės yra tarp balto smėlio juostos ir lygumos. Pelkės susiformavo, kai užtvankos neleido jam tekėti į derlingus regionus.

Balto smėlio juostos yra pakrantės šiaurinėje dalyje. Šios vietos plotis yra nuo 150 iki 250 km. Smėlio juostos yra žemos, su įsiterpusiomis uolienų atodangomis. Smėlio juostos sutvirtina tankų medžių mišką. Jeigu medžiai yra pašalinami prasideda erozija.

Trys didžiausi Gajanos regionai yra šalies viduryje. Tai lygumos, plokščiakalniai ir kalnai, bei savanos, kurios tęsiasi nuo smėlio juostos iki šalies pietų sienos. Pakaraimos kalnų grandinė dominuoja šalies vidurio vakaruose. Roraimos kalnas prie Venesuelos pasienio yra aukščiasias šalies kalnas iškylantis iki 2,762 metrų. Toliau, pietuose yra Kaieteuro plokščiakalnis. Tai platus, akmenuotas plokščiakalnis iškylantis 600 metrų. Pietiniame pasienyje su Brazilija yra 1000 metrų Kanuku, bei Acarai kalnai.

Dauguma vidurio šalies žemių yra sudarytos iš pievų. Rupununi savanos pievos yra didžiausios pievos ir užima 15,000 kv. km. pietų Gajanoje. Ši savana tęsiasi iki Venesuelos, bei Brazilijos.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Gajanos ekonomika

Pagrindinės Gajanos ekonomikos šakos yra žemės ūkis ir kasyba. Cukranendrės, ryžiai yra pagrindiniai žemės ūkio produktai, taip pat auginami kukurūzai, kokosai, citrusiniai vaisiai. Auginami galvijai. Kasami boksitai, auksas, deimantai, manganas.

Eksportuojami boksitai, aliuminio oksidai, cukrus, ryžiai, krevetės, auksas, mediena. Gajanos mainų partneriai yra JAV, Kanada, Didžioji Britanija.