Singapūras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Singapūro Respublika (Singapūras) – nedidelė valstybė, įsikūrusi saloje pietryčių Azijoje. Beveik visą valstybės plotą užima didelis Singapūro miestas, kuriame gyvena 3,55 mln. žmonių (2005).

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Geografija 4 Ekonomika 5 Demografija 6 Kultūra 7 Kita Informacija 8 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Singapūro istorija

Singapūro istorija nuo seno susijusi su Malajų salyno istorija. Ši sala anksčiau vadinosi Tamaseku, buvo prekybinis centras, bet su laiku nusilpo, ypač įsigalėjus Melakos uostui XV a.

Kolonializmo laikotarpiu čia išsilaipino britų jūrininkas Stamfordas Raflis ir buvo įkurtas miestas, ilgainiu tapęs svarbiu uostu. Stamfordas Raflis padalijo miestą į keturis rajonus, malajų, indų, kinų bei centrą, dominuojamą iš Britanijos atvykusių kolonistų. Pagal šias gaires skirstymas į etnines grupes išliko ir dabar (žr. skirsnį „demografija“). Greta šiose vietose gyvenusių malajų į Singapūrą anglai atvežė ir apgyvendino daug kinų, kad šie dirbtų juodus darbus. Jų skaičius greitai ėmė sudaryti daugumą. Per antrąjį pasaulinį karą Singapūrą užėmė japonai, jie miestą pervadino Sjonantu ir nemėgo kinų, nes pastaruosius laikė galimais Kinijos sąjungininkais, tačiau rėmė indų ir malajų mažumą. Nors Singapūras buvo iš Japonų atsiimtas, tačiau ši trumpa okupacija iš esmės sužlugdė Jungtinės Karalystės, kaip nuo visa ko galinčios apginti jėgos, įvaizdį ir prasidėjo nepriklausomybės siekiai. Singapūras ėmė siekti laisvės suvienyję jėgas su Britų Malaja (dab. Malaizija). Gavus nepriklausomybę Singapūras įstojo į Malaizijos sudėtį, malajams pažadėjus, kad Singapūro kinų dauguma gaus tokias pat teises, kaip ir malajai. Tačiau vėliau Malaizijos valdžia šį pasiūlymą atšaukė, nes Singapūro kinai, kartu su Malaizijos kinais, sudarė nemenką dalį šalies gyventojų ir buvo galimybė, kad jie ateis į valdžią, nes ekonomikoje jie ir šiaip dominavo. Singapūre dar kilo ir neramumų: riaušės tarp kinų ir malajų. Tad Malaizija nusprendė paleisti Singapūrą ir šis šalių sutarimu tapo nepriklausomas. Per nepriklausomybės laikotarpį šalis pralenkė savo kaimynes ekonomiškai ir tapo svarbiu Pietryčių Azijos centru.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Singapūro politinė sistema

Singapūro politinė sistema kartais vadinama vienpartine demokratija; nuo nepriklausomybės šalį valdo tik viena partija. Sistemos demokratiškumas, tiesa, gali sukelti abejonių – buvo atvejų, kai valdžia perbraižydavo rinkiminių apygardų sienas sau palankiau ir kitų rinkimų rezultatų įtakojimo būdų. Valdymo forma turi socialistinės planinės ekonomikos bruožų, tačiau leista veikti ir verslui tam tikruose sektoriuose. Kituose dominuoja valstybė: pavyzdžiui, namų statybos – yra projektuojami ir statomi ištisi miestai žmonėms apgyvendinti, tačiau butus jų gyventojai gali tik ilgam laikui nuomotis iš valstybės, o ne išsipirkti. Dėl šios programos per paskutiniuosius dešimtmečius šalies veidas pasikeitė, buvo išnaikinti tradiciniai malajiški kaimai aplink Singapūro miestą, jų vietoje įkurti nauji dangoraižių miestai. Pradžioje tie pastatai nebuvo geri, pavyzdžiui, liftai stodavo ne kiekviename aukšte, dabar jie gerinami. Išskyrus kelis istorinius kvartalus, Singapūre nesibodima griauti senus rajonus ir jų vietoje statyti naujus. Šalies valdžia taip pat yra jautri žiniasklaidos kritikai, spaudoje ir reklaminiuose stenduose yra ją remiančių straipsnių ir agitacijos. Singapūro politinę sistemą kai kurie progresyvūs Kinijos komunistų partijos veikėjai nurodo kaip galimą Kinijos Liaudies Respublikos ateitį.

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Singapūro geografija

Singapūras įsikūręs salose (viena pagrindinė sala ir kelios mažos) prie Malaizijos. Yra prie pat pusiaujo, todėl ten visus metus vienoda karšta temperatūra, o dienos ir nakties ilgumas beveik visada yra vienodas (apie 12 valandų). Kritulių kiekis didesnis nei Vilniuje kelis kartus, būna trumpokos bet stiprios liūtys. Kalnų nėra, yra keli valstybės saugomi miškai ir pelkynai.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Singapūro ekonomika

Singapūro ekonomika smarkiai remiasi turizmu, turistų į šalį kasmet atvyksta daugiau, nei joje yra gyventojų. Tai iš dalies lemia patogi geografinė padėtis, kur Singapūras gali būti kaip tarpinis nusileidimo taškas tarp Europos ir Okeanijos. Šitokia politika buvo vystoma, atidarytas didelis modernus Čiangio tarptautinis oro uostas. Kad praskrendančius turistus užlaikyti ilgesniam laikui, steigiami kurortai su įvairiomis atrakcijomis ir muziejais. taip pat Singapūras garsėja savo prekybos centrais, kurie yra milžiniški ir jų yra daug bei įvairiausių prabangos ir kainų lygių. Čia yra didelis azijietiškų prekių pasirinkimas. Prekybos centrai aptarnauja ne tik turistus, bet ir pačius singapūriečius, nes šalyje apsipirkimas yra populiarus laisvalaikio praleidimo būdas.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Singapūro demografija

Singapūre oficialiai yra keturios „bendruomenės“. Jos neatitinka tiesiogiai tautinių ar religinių ribų, bet yra suformuotos maždaug pagal jas, iš esmės toks skirstymas egzistuoja dar nuo Raflio laikų, kai pastarasis išskirstė bendruomenes į rajonus:

• Kinai – atvežti daugiausia kaip juodadarbiai iš Kinijos kolonializmo laikais, tačiau dabar į Singapūrą važiuoja ir naujų kinų iš Kinijos, siekiančių čia geresnio gyvenimo. Sudaro 77% visų gyventojų. Vyresni kinai išpažįsta tradicines religijas, o jaunimas labiau linksta į krikščionybę. Nemažai kinų (tų, kur atvežti nuo seno) kalba anglų kalba kaip pirmąja, tad valdžia vykdo kampanijas, skatinančias juos kalbėti kiniškai. Oficiali kalba kinų bendruomenei – kinų kalbos mandarinų dialektas, nors ir ne visi kinai juo kalba.
• Malajai – etniniai malajai gyvena šiame regione nuo seno, dar iki pasirodant Britams. Malajai yra musulmonai. Vėliau iš esmės terminas „malajas“ ėmė reikšti tiesiog musulmoną, nes kolonijiniais laikais į šalį atvyko musulmonų iš kitur, ir jie apsigyvendavo malajų rajonuose, nes čia buvo mečetės. Malajai iš esmės nedrausdavo tautų maišymosi, jei tik ir kitas sutuoktinis – musulmonas. Malajai sudaro 14% šalies gyventojų. Oficiali kalba malajų bendruomenei – malajų kalba.
• Indai – iš esmės tai – visi Singapūro induistai ir sichai. Jie sudaro 8% gyventojų. Nors Indijoje kalbų ir tautų yra daug, tačiau 60% į Singapūrą atvykusiųjų yra etniniai tamilai, tad indų bendruomenės oficialia kalba buvo paskelbta tamilų kalba.
• Eurazijiečiai – Eurazijiečiai tai kolonistų ir vietinių palikuonys, šnekantys angliškai, dažniausiai krikščionys. Ilgą laiką buvo tendencija, kad jie palikdavo šalį, tačiau dabar įkurtos įvairios bendruomenės ir jie iš esmės yra ketvirtoji bendruomenė, oficiali kalba – anglų kalba. Dar yra ir Peranakanai, taip pat kalbantys angliškai, tai – malajų ir kinų palikuonys, gyvenantys pagal abiejų tautų tradicijas. Jie atsirado dar iki kinams masiškai užplūstant šalį kaip juodadarbiams, ir save laikė už pastaruosius aukštesniais. Jų dabar yra labai mažai, tačiau jų kultūra padarė Singapūrui nemažą įtaką. Eurazijiečiai ir peranakanai kartu sudaro 1% gyventojų.

Ilgą laiką bendruomenės gyveno pagal Raflio planą atskiruose sektoriuose, tačiau dabar taip nebėra: istoriniai kvartalai stovi kaip ir stovėję, tačiau ten gyventi gali kas nori. Tuo tarpu visuose naujuose miestuose yra nustatytos kvotos, kiek kurios bendruomenės narių turi gyventi kiekvienam pastate. Laisvosios rinkos specialistų tai yra kritikuojama, nes mažesnių bendruomenių atstovams yra sunku parduoti butus, tačiau šitokia politika buvo vienas veiksnių padėjusių išvengti ilgus metus Singapūrą kamavusių rasinių, etninių ir politinių riaušių bei konfliktų. Nepaisant gyvenimo greta vienas kito ir dabar egzistuojančios religinės bei etninės tolerancijos, Singapūre tarpbendruomeninių santuokų palyginus nėra daug.

Dabar yra skatinama prityrusių specialistų imigracija iš Azijos, Europos ir kitų šalių, kad kompensuoti nedidelę Singapūro populiaciją, tad šalies etninė sudėtis šiek tiek kinta.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Singapūro kultūra

Singapūro kultūra iš esmės yra visų bendruomenių kultūrų samplaika, nors yra ir atskirų jos bruožų, pavyzdžiui, peranakanai. Šalyje yra visų pagrindinių religijų atstovų (įvairių pakraipų krikščionių, musulmonų, induistų, budistų, sikų ir kt.), tad yra švenčiamos visų jų šventės, yra su jomis susijusių parduotuvių ir jų šventyklų. Šiaip jau Singapūro kultūra yra gana „santūri“ lyginant su laisva vakarų kultūra: pavyzdžiui, Singapūre į naktinius klubus įleidžiama tik nuo 25 metų, į barus – nuo 23, už narkotikų įvežimą į šalį gresia mirties bausmė, kaip ir už kai kuriuos kitus nusikaltimus. Tebeegzistuoja ir nuplakimo bausmės, jas gyventojai patvirtino referendumu. Singapūre taisyklės reiškia daug: pavyzdžiui, draudžiama į šalį įvežti kramtomąją gumą, draudžiama užsiiminėti oraliniu bei analiniu seksu, uždrausta ar cenzūruota nemažai populiarių knygų ir filmų – prie tokių ir panašių suvaržymų vakariečiui priprasti gali būti sunku.

[taisyti] Kita Informacija

• Singapūro ryšiai
• Singapūro transportas
• Singapūro karinės pajėgos
• Singapūro tarptautiniai santykiai
• Singapūro šventės

[taisyti] Nuorodos

• Singapūro istorijos datos