Izraelis

Jungtinės Tautos 1947 metų lapkrityje priėmė rezoliuciją numeris 181, kuria Palestiną padalino, 55 procentų jos skirdami žydams, o 45 procentus – arabams. Jeruzalę jie paskelbė tarptautiniu miestu, kurio neturėtų valdyti nei Izraelis, nei arabai. Palestinos arabai bei aplinkinės arabų valstybės su šiuo padalijimu nesutiko, nes mažumą gyventojų sudarantys žydai turėjo gauti didesnę dalį teritorijos. 1948 metų gegužės 14 d. Izraelis paskelbė nepriklausomybę. Kitą dieną po to aplinkinės arabų valstybės paskelbė Izraeliui karą, kurį Izraelis laimėjo, tuo pačiu užimdamas dalį žemių, pagal JTO padalijimo planą skirtų arabams, o arabų valstybės okupavo Gazos Ruožą (Egiptas) ir Vakarų Krantą (Jordanija).

1967 metais Izraelis apkaltino arabų valstybes – Egiptą, Siriją, Iraką ir Jordaniją planuojant vėl pulti Izraelį ir sudavė prevencinį smūgį, o po to per šešias dienas sutriuškino priešininkų armijas bei privertė arabų valstybes sutikti su JTO pasiūlytomis paliaubomis. Per šešių dienų karą, Izraelis užkariavo dvi teritorijas, niekad nepriklausiusias Anglų Palestinos mandatui – Golano aukštumas (priklausiusias Sirijai) ir Sinajaus pusiasalį (priklausiusį Egiptui). Šiame kare Izraelis taip pat užkariavo ir rytinę Jeruzalės dalį. Vėliau, Sinajaus pusiasalis grąžintas Egiptui mainais už Izraelio pripažinimą ir taikos sutartį.

1973 metų Jom Kipuro kare Egiptas ir Sirija netikėtai atakavo Izraelį, tuo metu švenčiantį Jom Kipurą – vieną svarbiausių religinių žydų švenčių. Puolimas pradžioje buvo sėkmingas, tačiau vėliau Izraelio karinės pajėgos buvo sėkmingai mobilizuotos ir atrėmė ataką. Keršydamos už JAV paramą Izraeliui naftą eksportuojančios arabų valstybės sumažino, o vėliau ir nutraukė naftos tiekimą JAV bei kitoms Izraelį parėmusioms šalims (1973 energetinė krizė).

Izraelio valstybės vis dar nepripažįsta dalis valstybių (daugiausiai musulmoniškų), nemaža dalis sienų su kitomis valstybėmis yra ginčytinos.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Izraelio apskritys

Izraelis dalinamas į 6 apskritis:

Šiaurinė apskritis
Haifos apskritis
Centrinė apskritis
Tel Avivo apskritis
Jeruzalės apskritis
Pietinė apskritis

[taisyti] Geografija

Izraelio vėliava

Pagrindinis straipsnis: Izraelio geografija

Iš šiaurės į pietus šalis ištįsusi per 470 km, plačiausia šalies vieta yra 135 km, siauriausia tik 15 km. Nors Izraelis yra nedidelė šalis, tačiau joje yra net keletas klimato zonų.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Izraelio ekonomika

2002 m. Lietuvos eksportas į Izraelį sudarė 7,8 mln. JAV dolerių arba 0,15% bendrojo Lietuvos eksporto.

[taisyti] Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Izraelio gyventojai

Gyventojų sudėtis pagal tautybę (2005 m. gegužės 10 d.): 5,26 mln. (76,2%) – žydai; 1,35 mln. (19,6%) – аrabai, įskaitant palestiniečius, beduinus ir arabus krikščionis; 290 tūkst. (4,2%) – drūzai, kurie paprastai taip pat priskiriami arabams. Šalyje taip pat gyvena čerkesai, rusai ir kitos tautinės mažumos. Tarp žydų 35% – pirmos kartos imigrantai, apie 1,1 mln. – emigrantai iš buvusios Tarybų Sąjungos.

Šalyje taip pat yra apie 200 000 užsienio darbininkų ir nelegalių gyventojų.