Izraelis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Izraelio Valstybė – žydų valstybė Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros rytuose. Izraelis ribojasi su Libanu, Sirija, Jordanija, Egiptu
|
|||||
Valstybinė kalba | hebrajų (ivritas), arabų | ||||
Sostinė | Jeruzalė (vienašališkai paskelbta, nepripažinta tarptautiniu mastu),Tel Avivas (laikomas sostine daugumos užsienio valstybių)[1] | ||||
Didžiausias miestas | Jeruzalė | ||||
Valstybės vadovai | Šimonas Peresas
Prezidentas
Ehudas Olmertas
Ministras Pirmininkas
|
||||
Plotas - Iš viso - % vandens |
20 770 km² (148) ~2% |
||||
Gyventojų - 2007 - Tankis |
7 184 000 (96) 324 žm./km² (23) |
||||
BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 166,30 mlrd. $ (51) 26 200 $ (28) |
||||
Valiuta | Izraelio naujasis šekelis (ILS) | ||||
Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +2 UTC +3 |
||||
Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Tautų Lygos mandato 1948 gegužės 14 |
||||
Valstybinis himnas | Izraelio himnas | ||||
Interneto kodas | .il | ||||
Šalies tel. kodas | 972 |
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Izraelio istorija
Tradiciškai Izraelio istorijos pradžia siejama su bibliniais laikais.
Žydai sparčiai pradėjo emigruoti į Palestiną XIX amžiuje, įkūrė tenai kelis žydiškus miestus (taip pat ir Tel Avivą).
Jungtinės Tautos 1947 metų lapkrityje priėmė rezoliuciją numeris 181, kuria Palestiną padalino, 55 procentų jos skirdami žydams, o 45 procentus – arabams. Jeruzalę jie paskelbė tarptautiniu miestu, kurio neturėtų valdyti nei Izraelis, nei arabai. Palestinos arabai bei aplinkinės arabų valstybės su šiuo padalijimu nesutiko, nes mažumą gyventojų sudarantys žydai turėjo gauti didesnę dalį teritorijos. 1948 metų gegužės 14 d. Izraelis paskelbė nepriklausomybę. Kitą dieną po to aplinkinės arabų valstybės paskelbė Izraeliui karą, kurį Izraelis laimėjo, tuo pačiu užimdamas dalį žemių, pagal JTO padalijimo planą skirtų arabams, o arabų valstybės okupavo Gazos Ruožą (Egiptas) ir Vakarų Krantą (Jordanija).
1967 metais Izraelis apkaltino arabų valstybes – Egiptą, Siriją, Iraką ir Jordaniją planuojant vėl pulti Izraelį ir sudavė prevencinį smūgį, o po to per šešias dienas sutriuškino priešininkų armijas bei privertė arabų valstybes sutikti su JTO pasiūlytomis paliaubomis. Per šešių dienų karą, Izraelis užkariavo dvi teritorijas, niekad nepriklausiusias Anglų Palestinos mandatui – Golano aukštumas (priklausiusias Sirijai) ir Sinajaus pusiasalį (priklausiusį Egiptui). Šiame kare Izraelis taip pat užkariavo ir rytinę Jeruzalės dalį. Vėliau, Sinajaus pusiasalis grąžintas Egiptui mainais už Izraelio pripažinimą ir taikos sutartį.
1973 metų Jom Kipuro kare Egiptas ir Sirija netikėtai atakavo Izraelį, tuo metu švenčiantį Jom Kipurą – vieną svarbiausių religinių žydų švenčių. Puolimas pradžioje buvo sėkmingas, tačiau vėliau Izraelio karinės pajėgos buvo sėkmingai mobilizuotos ir atrėmė ataką. Keršydamos už JAV paramą Izraeliui naftą eksportuojančios arabų valstybės sumažino, o vėliau ir nutraukė naftos tiekimą JAV bei kitoms Izraelį parėmusioms šalims (1973 energetinė krizė).
Izraelio valstybės vis dar nepripažįsta dalis valstybių (daugiausiai musulmoniškų), nemaža dalis sienų su kitomis valstybėmis yra ginčytinos.
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis: Izraelio apskritys
Izraelis dalinamas į 6 apskritis:
- Šiaurinė apskritis
- Haifos apskritis
- Centrinė apskritis
- Tel Avivo apskritis
- Jeruzalės apskritis
- Pietinė apskritis
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Izraelio geografija
Iš šiaurės į pietus šalis ištįsusi per 470 km, plačiausia šalies vieta yra 135 km, siauriausia tik 15 km. Nors Izraelis yra nedidelė šalis, tačiau joje yra net keletas klimato zonų.
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Izraelio ekonomika
2002 m. Lietuvos eksportas į Izraelį sudarė 7,8 mln. JAV dolerių arba 0,15% bendrojo Lietuvos eksporto.
[taisyti] Gyventojai
Pagrindinis straipsnis: Izraelio gyventojai
Gyventojų sudėtis pagal tautybę (2005 m. gegužės 10 d.): 5,26 mln. (76,2%) – žydai; 1,35 mln. (19,6%) – аrabai, įskaitant palestiniečius, beduinus ir arabus krikščionis; 290 tūkst. (4,2%) – drūzai, kurie paprastai taip pat priskiriami arabams. Šalyje taip pat gyvena čerkesai, rusai ir kitos tautinės mažumos. Tarp žydų 35% – pirmos kartos imigrantai, apie 1,1 mln. – emigrantai iš buvusios Tarybų Sąjungos.
Šalyje taip pat yra apie 200 000 užsienio darbininkų ir nelegalių gyventojų.
[taisyti] Nuorodos
Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | Bahreinas | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas
Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Gazos Ruožas | Honkongas | Kalnų Karabachas | Laisvasis Kašmyras | Makao | Pietų Osetija | Taivanas | Tamil Elamas | Turkų Kipras | Vakarų Krantas